Kas yra žolėtas? žolė́tas, -a adj. (1) J, Š, Rtr, LsB562, NdŽ, KŽ, OGLII251; SD452, R182,231, MŽ241,308, S.Dauk, Sut, N, K, M, L, LL256, Šlč 1. Kv, Kpr, Pb kuris priaugęs žolių: Žolė́ti linai DŽ. Žemė daugiau žolė́ta – palieki pūdymą Pjv. Žolė́tos bulbės ir liūlių pilnos DrskŽ. Būdavo labai žolė́ti miežiai Grž. Kai dabar anksti sėja [linus], tai mat labai žolė́ti Kp. Oi, kaip žolė́tos bulbės buvo iš pavasario! Mžš. Kad dangus būt gražus [sėjant], tada bus jie (linai) nežolė́ti Grž. Kokis bus grūdas, žole apėję, žolė́ti miežiai Brš. Beržyniukas labai žolė́tas, reik iššienauti, kol gražì Rdn. Žolėti grioviai ir už jų suakėtos dirvos [važiuojant] slinko pro akis A.Rūt. Apvertė tada Viešpats labai stiprąjį nusileidimo vėją, kursai pakėlė žegrus ir įmetė juos žolėtosna mariosna Ch2Moz10,19. Aisetas – visų gražiausias ežeras, žolėtais vingiais, pusiasaliais, krūmokšnių vainikais apsikaišęs rš. Šilti vandenys yra labai žolėti Blv. Tribradis pritaikytas žolė́tam ežere žuvis gaudyt Slk. Per Jonines surinktas žoles degindavo ant laužo, kad javai nebūtų žolė́tūs Všk. Linus biržija žabais, kad būtų nežolėti LTR(Ds). 2. su žolėmis: Jei sausi javai, žolė́ti, baimė, kaip ėsdavo gyvoliai pelus Užv. Žolė́ti šiaudai geresni Mrj. Jeigu sausi rugiai, nežolė́ti, liuobam daug statyti: i po septynis pėdus, po kiek Sd. Kur žolėtesni šiaudai, nu stogo papešei, išvirinai ir gerk – atleis kaklą bematant Plng. ║ su žolių sėklomis: Žolėti sėmenys J. Mano sėmens buvo labai žolėti ir turėjau juos už menką prekę parduot BsPI112(Rg). Kiekvienas veikiai pažįsta, ko sėmenys verti, ar su smiltimis, ar žolėti TS1897,5. 3. K.Būg, DŽ žolėmis aplipęs, suteptas: Visa dalgė žolė́ta OG185. Dalgis yr žolėtas pryš oro atmainą Šts. Karvė pakėlė žolėtą snukį rš. 4. su gėlėmis: Sijonai netiko nė žolė́ti, nė margi. Jei rudas – rudas, jei juodas – juodas, lygus End. žolė́tai adv. KŽ: Vienmetė l[ydeka] yra šviesiai žalios (žolėtai margos) spalvos LEXIV328.
žolėtas reikšmė
Kitos žodžio žolėtas reikšmės: Žolėtas angliškai Žolėtas latviškai