užtikti reikšmė

Kas yra užtikti? užtìkti Rtr; Ser 1. tr. L, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Sb netyčia, neieškant rasti, užeiti, pamatyti, aptikti: Eina medkirtys toliau ir užtiñka kitą senį Snt. Ot užtikáu daug grybų! Varn. Eidamas par tankynę, užtikaũ šeško pėdus Ėr. Gal užtìksi kur jaučiuką, atvesk Pc. Po tuo berželiu užtìkom žaltį Br. Štai jauniausioji užtinka savo marškinių rankovėje įsirangiusį žaltį BsPIII317. Ant tvartų šešką buvau užtìkęs Jrb. Užtìks šernai žirnių, tai tę nudirbs, kad tę nieko neliks Lkč. Daug apėjo ir nieko neužtiko KrvP(Bb). | refl. tr.: Parlėksias par krautuves, gal užtìksias miltų Krš. ║ pataikyti sutikti: Suprato ponas, kad užtiko už save gudresnį LTsIV185. Pamatysi sodietį, kokio niekuomet nesi dar užtikęs V.Krėv. Tokio žmogaus aš neužtikaũ, kur turto nenorėtų Jrb. A tai jau čia pažįstamų niekur neužtiñkat? Gl. Kai vokiečius užtinkame čia kaipo svečius, galim įspėti, ką Mindaugas yra sumanęs V.Krėv. | Nora užtìkti tą vaikį ir viską išsiklausinėti Krš. | Mūsų krašte dažniau [gluodena] užtinkama apysausiuose durpynuose EncIX193. Yra gyvačių „karalius“, bet retai kas jį užtinka LTR(Slk). ^ Gal tokį durnių užtiksi, kuriam patiksi KrvP(Šk). Nu nu, palaukit, laumės, užtiks dveigys treigį LzP. ║ intr. pataikyti: Su visais [marti] rejas, ne an tokios geros užtìko Krš. ^ Bėgdamas nuo balos, ant velnio užtiko KrvP(Ašm). ║ rasti ieškant: Aš neužtikaũ jo namie BŽ279. Avelė nutrūkus buvo, vos užtikaũ paraisty Vp. Dėlto ažtikaũ, kur ana (višta) deda Užp. Grabinėjo grabinėjo, neužtinka niekur skylutės BsPIII25. Niekur nepavyko jiems užtikti nei žuvusios ekspedicijos laivų, nei jos įgulos buvimo ženklų K. Bor. Uredininkams vieną paslėptą drukoriją užtikus, ant jų šovęs esąs TP1880,46. ║ I atrasti, pajusti, suprasti: Užtìko vaistus, pagijau Grd. Vis tiek vieną sykį užtìksit, kas (kokie vaistai) padeda Smln. Rapolas užtiko tikrąjį savo pašaukimą – tijūnauti Vaižg. Avižos įmanomai uždera… užtikus sėjant gerą laiką IM1852,12. ^ Nebridęs neužtiksi, ar gilu yra LTR. ║ tr., intr. I atspėti: Visi ponai sušuko, kad ans užtiko, kas to[je] torielko[je] yra LTR(Kl). Nugis kas gali užtikti, kaip reik skaityti šiokį žodį Jn. ║ I, DŽ, NdŽ užklupti (ką nors veikiantį): Jis užtìko mergą besivelkant marškinius, t. y. rado J. Užtikaũ bevagiant šieną Ėr. Jeigu miegantį užtikstà, tai rasta ČrP. Užtikaũ ją berumžiant [žemę] Smln. Užtikaũ aš jį sode obuolius beraškantį Ssk. Pats nubėgo, nepersergėjęs mane tyčiomis bjaurybė, kad čionai mane žmonės užtiktų! V.Piet. 2. intr. NdŽ sutapti: Uždėjau, užtìko i laikos Šv. Neužtiñkančios durys, dėl to šaltis eina J. Tura būti užtinkamas geras dangtis Kl. Mūso nė langai užtiñką, eita šaltis pro visus pašalius Ms. Šėpas yra neužtìkęs, pridulka Šts. 3. tr., intr. H, H160, NdŽ, KŽ mušti, suduoti: Ką užgauti, užtìkti KII234. Tik biskį rykštuke užtikau, tai jau ir žliumbia Všt. Nedoras Publiušas užtiko i užgavo į veidą šventą moteriškę brš. | prk.: Teisinga ranka Viešpaties užtiko tavo vaikus, bet ir patį užtiks, jei nepamesi rūstybės tavo M.Valanč. Dieve kūrėji, supyk ant pūstytojų, užtik juos S.Dauk. ║ tr. mušti, trenkti (apie paralyžių, stabą, žaibą): Paralyžius buvo užtìkęs aną Kl. Teip bebruzdantį vyskupą 21 d. liepos mėnesies staiga parlyžius užtiko M.Valanč. Viešpatie, tarnas mano gul namiej paralyžiumi užtiktas ir sunkiai yra suspaustas brš. ^ Kad tave paralius užtìktum! J. 4. tr., intr. J, Onš, Vrn, Nč užgauti: Neužtìk, vaike, jo: anas gi mažesnis Lkm. Viena vištaitė nededa tokia – gal užtiktà? Lt. Neužtìk – telinga karvė Vlk. Ažtikaũ koją in akmenį Ktk. | refl. tr., intr. Vrn, Mrc: Koją užsitikaũ, kad jau negaliu, kap sopa LKKXIII26(Grv). Kask pamažu, neužsitìk kojos Brsl. Dabar minkšta (daug sniego), neužsitiksì labai, kad ir virsi Prng. Vaikas bliauna – gal užsitìko Ktk. Mergytė su kuprele – užsitìko maža Klt. Užsitiksì gi galvą, žiopla! Trgn. Kap nuo žirgo lipė, šoną užsitiko LMD(Švnč). 5. tr. J, KŽ paliesti, užkliudyti: Ans atpjaus duonos riekę, paduos, kepalo, ranką antdėjęs, neužtìksi pats Žd. Didžiosios lempos neužtìk Vkš. Kad važiavau vieškeleliu, smiltelės dulkėjo, kad užtikau akmenelį, ugnelė žėrėjo LTR(Lkv). | Blužnis paskutinė jau liga – anos užtìkti negal Trk. ║ prk. liesti, užkabinėti: Aš tavęs neužtinkù, i tu munęs neužtìk KlvrŽ. Ne ten aš daugiau pasiuntu, ne nėko, jei neužtiñka nėkas Trk. Ta kad aną užtiñka, ta tik ans spira su tums kojoms Vgr. Išgerti liūb, bet nėkumet neužtìks žmogaus Yl. Ne čia nėkas pula, ne nėkas nora anų užtìkti, lei anus vel[nia]s atema! Trk. Užtiñka prisprogusį (girtą), prisprogęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Jug ka negėręs, neužtìko nėko Yl. Tėvų nereik užtìkti Žeml. Jug ans tau nėko nedaro, ans tavęs neužtiñka Sd. Mokytojuo nevalnu vaikų užtìkti, ant kelių klupyti, ne uždaužti Trk. Pyragu papirkom tus vokyčius, ka neužtìktum mūso Lž. Nė vieno daba neužtiñka, kaip paseno, o vaikis liuob pilsias kaip žaltys Trk. Nė kokia valdžia mūso nėkumet neužtiñka KlvrŽ. Taip su bitimis: gražią dieną eik pri anų i anų neužtìk, galì paimti [medaus] Všv. ║ prk. liesti, imti: Tėvas, motina rūpinos, kad svetimo neužtìktų Trk. Su pančiu gausi, jeigu užtìksi kame ką Trk. Viščiukus į šiaurės pusę paleisti – varna tada neužtiñka Klk. 6. intr. N, NdŽ, KŽ kilti, užeiti: Užtìko nederlius, laukų nėr kuo sėt Grv. Ir užtiko šiauras vėjas, ir įpūtė vainikėlį ing marių gilumėlį RD6. Ir užtiko šiaurusis vėjelis, ir išmetė iš rankų kūpkelę LTR(Nm). Ateis rudenėlis, užtìks šalnytėlė, nukrės žiedus ir lapelius nuo žalių rūtelių (d.) Všn. Užtiks šalnelė, pakąs žolelę, atjos bernelis, kalbins panelę LTR(Km). Nupuls vasarėlė, užtiks žiemužėlė LTR(Kp). O rudiniui užtikus, vėl šaltymetis prispaudė I. Užtiks šiltas pavasaris – reiks vainelėj joti LTR(Krsn). Užtinka sujudimas oro ant jūrės I. Par Adomo ir Ievos grieką užtìko visoki šio gyvenimo vargai A.Baran. Bet vieną sykį didi mane paėmė baimė. Užtiko bangas su skaudžia perkūnija I. Užtiko ūkanos an marių, ir paklydo laivas tos karalystės, kur toj jo pana buvo BsPIV181. Ir čion užtikusi giedra išdžiovino vandenį I. ║ tr. prk. užklupti, rasti: Rytas užtiko mus miške rš. Auštant ten jis (liūtas) gulias ir miega, kame aušra užtiko Blv. O varge! šitoj salėje gal tave diena užtikti V.Kudir. Tada motina atgulė, ir pavasaris ją užtiko dar lovoj rš. Mus vaina užtìko namie Brsl. Teužtinka jį ant pavargusio žirgo kalnuose audra! A.Vien. Užtìks taũ, rūtele, šaltoja žiemelė Ut. Užtìks tavę vėtrytėlė, iškrės tavo obuolėlius (d.) Kp. Teip žmoneles, iš bado žemėm papenėtus, kad užtìksiant pavietris! – ir labai pakrėtus A.Baran. ^ Kad tave lietus, vėjis užtìktum! J. 7. tr., intr. NdŽ, KŽ užpulti, užeiti; ištikti; apimti: Vargas manę užtìko Knv. Koronė Dievo užtìko: atsivėrė žemė, viską prarijo Kl. Kas par nelaimė užtiko mergelę? M.Valanč. Kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės A.Baran. | Pagrįžęs iš kelionės imsiuosi visomis sylomis kalbomokslio, kad nebeužtiktų̃ manęs naujas koksai matematikos karštis A.Baran. ^ Daug prietelių pri valgio, kaip nelaimė užtiko, nė vieno nebliko VP11. 8. intr. Q346,629, H, R, R169,257, MŽ, MŽ224,343, N, K, KII60,239,359, LVIV392, NdŽ, KŽ, Plšk, Vdžg, Skr užderėti, nusisekti (apie derlių): Javai ant lauko užtiko B553. Kačeig ilgai audra buvo, javai tikt gerai užtìko KBI35. Kviečiai jam gerai užtìkę KI354. Obuolai bei kriaušės labai užtìko KII98. Neužtìko šįmet dobilai, tai reikia pirkt žiemai šieno Jrb. Linai šišion ir užtìkdavo gerai Šlu. Tai paskui kad ir javai neužtìkdavo, tai jau bulvių būdavo Rg. Ar užtìko daga? Tlž. Be šilumos ir be lytaus negal javai užtikti Ns1849,2. Atolas gerai užtiko, ir galėjo vis gražioje pagadoje nušienautas tapti Kel1879,175. Rugiai miežiai kaip užtìks, mums bajorai, mums atpigs JD1399. Šįmet žemės vaisius ne visur užtiko LC1879,51. Žirniai bei vikiai užtinką tikt ant drėgnų laukų prš. Roputės šįmet pas mus buvo įmanytinai užtikusios TP1880,45. Dėkavojam tau …, kad tu … mūsų arimus ir sėjimus peržegnojai ir javams duodi užtikti KlM714. Tu duodi gerai užtikti jų javams RBPs65,10. 9. intr. K, Up, Trg patikti, įtikti: Kaip tos braškės išsirpo, jerau, kaip neužtìko – rūgštos tokios Yl. Užtìko alaus anam, t. y. prie širdies patiko J. Labai jiem užtìko mano valgis Nč. Edelmons užpyko, jam didžiai n'užtìko LB22. ^ Užtìko kai šun[iui] botagas (muilas) Jrk122. Nor ir numirsi, bet visiem nežutiksì Nč. 10. intr. imti, pradėti, įnikti ką daryti: Šuniukas užtìko šaukti, kaukti, rėkti J. Užtìko ginti, draskyti J. \ tikti; anttikti; aptikti; atitikti; datikti; įtikti; ištikti; nutikti; patikti; įsipatikti; pertikti; pietikti; pratikti; pritikti; sutikti; pasutikti; užtikti

užtikti sinonimai