smiltis reikšmė

Kas yra smiltis? smiltìs sf. sing. (4) DŽ, NdŽ, Šlu, Vn, Erž, Jrb, Raud, Slv, Jnšk, Sk, (3) KII142, KGr196, DūnŽ, Š, NdŽ, Plšk, Grd, Všv, smìltis (1) DŽ, NdŽ, Kv, Krtn, Plng, Jdr, End, Pkl, Skd, sm. CII363 1. H, R299, MŽ, MŽ399, N, K, M, J žr. smiltys 1: Smiltis balta išmesta iš urvų matyti Kos128. Smìltis gera – stiklo pabriką statys Pln. Nėr labai su smilčia prie Pasvalio upė Ps. Žemė pry smiltiẽs pryema mėšlą Grd. Mūso žemė pri smìlties Slnt. Valiojas an smiltiẽs pakritę Grd. Vandenyje sudumta smiltìs KI171. Velėnelė – paduškelė, balta smiltis – pataleliai (d.) Krt. Nelaidokit manę jauną ant aukštojo kalnelio į geltonąją smiltelę (d.) Vlkš. Lekančioji smiltìs Šv. Jūrinė smiltìs KII51. Upės smiltìs KI449. Ir kas vienas grūdelis žvirzdo prieš nesuskaitomosp smiltíesp, kuriji yra ant kraštų marių ir per visą žemę DP579. Gyvata mūsų gyvatosp angelų … prilyginta kaip … grūdelis smiltiẽs visump žiezdrump DP579. O kiekvienas, kursai klauso tų žodžių mano, o nedaro jų, prilygintas bus padūkusiam vyrui, kurs pabudavojo namus savo ant smilties BtMt7,26. ^ Pala, pala, – ramina mane Endrius, – pamažu per smiltį su jaunais arkliais – štai koks priežodis I.Simon. 2. Q159, Vn, Šv, Všv smėlėta žemė, smėlynė: Čia mūso smìltis, ten pakalnė[je] buvo gera žemė Lkž. Pusė gektaro smiltiẽs, nėra kaip išlaikyt [gyvulį] Raud. Rodos, užlijo, o darže sausa ta smiltìs LKT168(Grk). Čia mes an smiltiẽs gyvenam Pgg. Buvo gyva smiltìs, tik rūgčiai i gauriai augo Šlu. Čia viena smìltis J.Jabl(Vl). Jų įlaidesnė žemikė, tokia smiltìkė Erž. Kai par Mituvą parvažiuoji, smiltẽlė, pušyniukas Skr. ◊ ant smiltiẽs budavóti kurti nerealius planus: Per daug anas budavója an smiltiẽs, per daug nori LKKXIII119(Grv).