šokčioti reikšmė

Kas yra šokčioti? šókčioti, -ioja, -iojo intr. žr. šokinėti: 1. K, Rtr, BŽ513, NdŽ, KŽ Po biškį šókčiok, paprasi ir išmoksi šokti J. Šokčiojo jis po ežią tai ant vienos, tai ant kitos kojos lyg gandras koksai, stengėsi sušilti J.Balt. Linksmai čiulba paukštukai, šokčioja kiškučiai rš. Dažnai vakarais upėje ar ežere žuvys nekimba, o aplink pliaukši, šokčioja iš vandens rš. | prk.: Tikintiems džiaugsmuose širdis šokčioja Ns1832,11-12. ║ atsitrenkus kilsčioti: Mašina šokčiodama nurūko keliu sp. Karieta leidos nuo kalno, šokčiojo, kratė rš. 2. KI662, Prn Pilna paprūdė varlių šókčioja Grž. Namie dar gulėjau. Paskui su ramentu ėmiau šokčioti J.Paukš. 3. pleventi kilsčiojant: Žiburio šviesa šokčiojo ir blaškėsi, traukiama šalto oro srovės rš. 4. apie muzikinių garsų aukščio staigų kitimą: Dainos šokčiojanti gaida ir žodžiai žarstė linksmumo ir pašaipos kibirkštis Pt. 5. staiga pereidinėti nuo vieno dalyko ar darbo prie kito: Jo pasakojimas – nerimastingas, šokčiojantis, perėjimai – staigūs rš. Jis kalbėjo greitai, šokčiodamas nuo dalyko prie dalyko, drebančiu, nervingu balsu rš. \ šokčioti; apšokčioti; atšokčioti; įšokčioti; iššokčioti; nušokčioti; pašokčioti; paršokčioti; prišokčioti