Kas yra sumanus? sumanùs, -ì adj. (4) Š, Rtr, DŽ, KŽ 1. Sut, S.Stan, N, J.Jabl, M, L, LL325, BŽ525,561 kuris greitai sumeta, susiorientuoja, nuovokus: Sumanùs žmogus lengvai sumano FT. Sumanùs, kurs greitai sumena, ką reik padaryti J. Piršlys jau toks y[ra] sumanùs Plt. Iš Jono sumanùs vyras Mrj. Sumanùs reikaluose NdŽ. Vyras sumanus ir gudrus S.Dauk. Sumaniausi mechanizatoriai eina į sunkiausius barus sp. ^ Geras žodis sumanus KrvP(Nmk). sumanù n. KŽ. sumaniaĩ adv. NdŽ, KŽ; L, Rtr. 2. Škn, Pnm kuris sugeba ką su išmone, išradingai padaryti; galvotas: Sumanì, kuri iš nieko patiekia valgį, audeklą J. Sumanūs islandai karštą vandenį atvedė į šiltnamius A.Vencl. Sumanì šeimininkė DŽ. Sumanùs medžiotojas KŽ. | Suoliukas buvo padarytas sumanios rankos J.Dov. sumaniaĩ adv.: Sumaniaĩ padaryta DŽ. Fronto vadovybė sumaniai panaudojo sparninius smūgius rš. Na, ir kalbėti per mane niekas gražiau ir sumaniau nekalbėjo V.Krėv. Jaunųjų Balsių sumaniai apkuoptoj senoj karčemoj buvo švaru ir jauku V.Myk-Put. ║ apgalvotai, išmaningai atliktas: Čia padaryta sumanùs darbas Mrj.
sumanus junginiai
- sumanus veiksmas