gudrus reikšmė

Kas yra gudrus? 1 gudrùs, -ì adj. (4) K 1. išmintingas; apsukrus, sumanus: Pasakyk, kad esi gudrus J.Jabl. Kaip su gudriausiu, stengiasi kiekvienas pakalbėti P.Cvir. Ir jo būta negudraus, didelio tinginio J.Jabl. Po didelių antakių žibėjo žvitrios, gudrios akys J.Balč. Čikas gudrutis – nelengva jį apgauti rš. Kad būtų buvęs ir mėtytas, ir vėtytas, būtų bent gudrėlesnis buvęs J.Jabl. ^ Gudrio reikia paieškoti, o kvailys pats pasirodo Pp. Ėsti gudrus, dirbti – kvailas Krsn. Suprask gudrus nelabą Sim. Doras gyvenimas labiau moko kaip gudrūs žodžiai TŽV660. Ir kvailą žmogų nelaimė gudriu padaro TŽIII375. Ir gudri višta kartais į notrynes uodegą įkiša ž. Gudrus su žąsele paaria Krk. Gudriems gudri nelaimė LTR. Ir gùdriojo ne visada teisybė Slm. Tu kaip kalbi – gudrùs, kaip nekalbi – da gudresnis Ėr. Boba rudenį gudresnė nekaip vyras pavasarį Ut. gudru n.: Negudru vaikams leisti per daug išdykauti rš. gudriaĩ adv.: Daryk gudriaĩ, veizėk galo Als. 2. suktas, klastingas: Mes neturime susidaryti iliuzijų, vaizduotis, kad priešas jau visai negudrus, nenuovokus, neapdairus rš. Vagis išgudęs vadinas gudrùs, gučas J. Gudrus kaip lapelė Pnd. ^ Vyras gudrus kap vilkas, o žmona prašmatni kap lapelė Vlk. Ten gudri lapė uodegą prisvilusi BzF53. Gudrus liežuvelis ir iš gyvatės kiaušinį išvilioja Šll. gudriaĩ adv.: Ot gudriaĩ pamelavo – nei nesupratau, kad meluoja! Slm. 3. nepaprastas, painus: Čia gudrùs audimas – ne kožna mokės aust Slm. gudriaĩ adv.: Gudriaĩ užrakinta [dėžutė] – nėkaip nemoku atrakint Slm. 4. vikrus, gyvas: Gudrus vaikas kaip virvelė – nepagausi Slm. Mergiotė gudri kaip voveraitė ir apsukri lyg skregždė rš. 5. (tik su neiginiu) negeras, prastas: Žemė negudri M.Valanč. Drėgnas buvo pavasaris, dėl to ir avižos šiemet negudrios Krtn. negudriaĩ adv.: Šį metą negudriaĩ su šienu išejo Vvr.
2 gudrùs, -ì adj. (4); Ak budrus, ne miegalis: Mano mamužė yr labai gudri, budin tėvuželį iš miegelio KlpD116. Idant visad budrūs ir gudrūs būtumbime SE3.

gudrus sinonimai