susenėti reikšmė

Kas yra susenėti? susenė́ti, -ė́ja (sùsena, sùseni), -ė́jo intr. NdŽ; N, M 1. pasidaryti senam, susenti: Susenėt, ižkaršt SD460. Čia gimiau, augau ir susenė́jau Ad. Pasižiūriu – nepersimainius, nesusenė́jus Ob. Až mañ moterys jaunesnės, visos pražilę, susenė́ję Antz. Anas bais susenė́jo Dglš. Tu buvai graži ir aš graži, dabar susenė́jom kai seni grybai Trgn. Žmogus kap mat sùseni – i po visam Str. Susenė́t nė vienai nepriseina neaudus LKT318(Imb). Aš niekad nepasduodu mergom: kad ir susenė́siu, nepasduosiu (gražiai rengsiuos) Alks. Nemiegok daug, nuo miego susenėsi KlbIV84(Mlk). Supelėsiu, susenė́siu, bet už taũ nebeisiu (d.) Šmn. ^ Daug žinosi – greit susenė́si Trgn. Geriau vienam susenėti, negu davatką mylėti LTR. ║ senatvėje susilpnėti: Susenė́jo muno atmintis, nebatsiminu Šv. ║ peraugti: Kaip susenė́[ja] pelkės žolė – nebėda Pln. 2. per ilgą buvimą suprastėti: Mes susenė́jom, ir trobelė susenė́jo Pst. 3. nuo seno vartojamam sustingti, sustabarėti: Tik susenėjusiuose posakiuose retkarčiais pasakoma: daryk ką darąs rš. 4. DŽ pasidaryti nebešviežiam, susenti: Susenė́jęs pyragas J. Daug tai nepirksiu duonos, bo sùsena Svn. Susenė́ta duonos, nė įkąst nebegali Ds. Susenė̃s žuvys – šiandie virk Ob. Sviestas bestovėdamas gal susenė́jo? Jnšk. Šitie lapai susenès, jų labai daug Dgp. \ senėti; apsenėti; įsenėti; nusenėti; pasenėti; persenėti; prasenėti; prisenėti; susenėti; užsenėti