Kas yra svaras? svãras sm. (2) KBII53, Cp, Š, DŽ, NdŽ, Klp, Als, Žl, Plv, Gsč, (4) Tvr, Slm; JbL229,359 1. H, R, MŽ373, [K], I, LsB169, M, LL36, Š, Rtr, DŽ, KŽ svorio vienetas, vartotas XIX a. daugelyje šalių (358–409 g); medžiaga, daiktas ar daiktai, turintys tą svorį: Lietuvoje buvo vartojamas lietuviškasis (365,47 g) ir rusiškasis (400 g) svaras MLTEII526. Vaistinis svaras (350,8 g) MedŽ451. Parsinešiau kelis svarus mėsos pietums J.Jabl. Pusė, ketvirtis svãro NdŽ. Pirkti svãrais, po svãrą NdŽ. Svãrą muilo pirkau J. Gal gaspadinė nepagailėsianti bent poros svarų vilnų – vyras ir ji visai be kojinių palikę J.Paukš. Čia svarai verpti, iš dvaro duoti J. Nupirkov kelis svarùs to sviesto Jdr. Svãrais skaičiuodavo viską Kv. Aš [parsisamdydamas] tik prisilygau linų į paviržį, avino rietą, lašinių svãrą Als. Sudeda, suriša [linus] į kesulus po dvidešimt svãrų Krp. Kelius gi svarùs nešei, kad teip privargai? Lel. Pristatom du svarùs lašinių, penkius svarùs kruopų, penkius svarùs miltų visai žiemai Gdr. Nuvirpina svarą tas gobšas, parduoda nugriaužtą svarą Šts. Su septyniais svarais [duonos] paržiem neišgyvensi LTR(Slk). Atnešei saldainių pusę svarẽlio – nedavei miego visą naktelę (d.) Ktk. Viensai [gintaro] luitas 13 svarų svėręs S.Dauk. Atėjo tad ir Nikodemas ..., atnešdamas sumišimą miros ir aloės apie šimtą svarų̃, arba funtų DP180. ^ Kas sunkesnis: ar svaras plunksnų, ar svaras švino? – Abudu svaru vienodai sunkūs KlvK. Ta kad lengvus – tu nė pūkų svaro nesveri! Ll. | Tesužino, po kam svãras baimės (tepatiria baimės) Krš. Pažink, po kam svãras bėdos (patirsi, kokia sunki bėda) Aln. 2. Klt koks sunkus daiktas, pririšamas gramzdinant (ppr. tinklą), svarlys: Tinklas negerai pasinėrė – maža svarų̃ Lp. Plūdys neatlaiko svãrų, dėl to ir tinklas grimzta Jrb. Svaraĩ iš akmenio arba kaulo daromi Ds. Nėra svarùkų, negali tinklas pasnert Sld. Tarp valo ir pavadėlio pritvirtinamas svarelis, kuris padeda toliau numesti ir giliau nugramzdinti masalą rš. ^ Man širdį spaudė it švino svaras Žlv. 3. DŽ1 sieninio laikrodžio pasvaras: Ant sienos laikrodis su svarais rš. 4. DŽ1, Skp, Kp, Ln prie šulinio svirties permėtės galo, prie buožės pritvirtinamas koks sunkus daiktas: Pririškit svirčiai didesnį svãrą, bo sunku viedras iš šulnio ištraukt Slm. Vinis, įlykiuota buonžė[je] (buožėje), vadinas svãras J. 5. Pls, Rod šulinio svirtis. 6. SD69, N, Š, NdŽ, Ch3Moz19,35 svarstis: Paduok tą didįjį svãrą Jnš. Svaraĩ – ką stato an vogos Grv. Visi svarai nustatyto ir tam tikro sunkio rš. Tebūna teisingi svarsčiai ir lygūs svarai Skv3Moz19,36. 7. BBDan5,27 žr. svarai: Dalgį svaru svera ir išrenka lengviausį Šts. Pirmiejai piningai buvo prasti luitai aukso ar sidabro, kurius ne skaitė, bet svaru svėrė S.Dauk. Svarą pirka ir sveria pirm žodžius, negi ką ižtaria SPII5. Taisyklė (liežuvėlis) svaro SD77. 8. CI764, R176, MŽ233, J, Rtr, BB1Moz43,21, SPI49, DP561 svoris: Užtektinas svaras I. Lygus svãras NdŽ. Pelais penėtą kiaulę pirk svaru, ne štuka Ggr. Negal veršio leisti laigyti – pusę svãro nebturės Ggr. Jam duoda mažesnį svarą A1884,92. Afiera jo buvo vienas sidabro bliūdas, kurio svaras buvo šimtas ir trisdešimtis siklių Ch4Moz7,25. 9. tam tikras svorio matas: [Karatas –] svaras aukso ir brangiųjų akminų I. 10. Sut sunkenybė, našta: Neteisybės tieg mano kaip sunkus svaras apsunkina mane SPI276. | prk.: Svaras, aba našta, sunki yra nusidėjimų SPI50. Svaras mano – meilė mano: kur norint leidžiuos, ana mane kiloja SPI52. 11. KlK14,68 įvairių šalių piniginis vienetas; pats toks pinigas. ║ VlnE124 senovės žydų pinigas: Pone, svaras tavo penkis svarus atnešė VlnE185. Savo svarą pakasė į žemę Ns1844,4. | prk.: Visi gavome po svarą, tik aš mokėjau verstis, o tu ne I.Simon. Tie, kurie mokėję „savu svaru verstis“, tai yra mokėjo viską, visus ir visaip išnaudoti, pradėję statytis masyvius namus I.Simon. ◊ svãras stèrlingų (stèrlingių; I) Š, DŽ1, KlK14,67 Didžiosios Britanijos piniginis vienetas.
svaras junginiai
- svaras (sterlingų)
- Egipto svaras, Svaras sterlingų