tamsinti reikšmė

Kas yra tamsinti? támsinti (-yti K), -ina -ino KBII190, Rtr, Š, DŽ1, tam̃sinti DŽ1, tamsìnti, -ìna, -ìno J 1. tr. I, N, K, M, L, LL193, KŽ daryti tamsų, prastai apšviestą, temdyti: Graži obelaitė palangėj ažaugo, ale támsina Švnč. Reikia vengti tokių užuolaidų, kurios patalpas tamsina rš. | refl. NdŽ, KŽ. ║ daryti neryškų, prastai matomą: Kad per mylią dūmai nei debesiai pasikėlę saulę su žvaigždėms ir šaltą mėnesį tam̃sin K.Donel. Šešėlis tamsino josios veidą rš. Dūmų kamuoliai tamsino dangų rš. | prk.: Jėzus kad dvasią išleido, saulė savo tamsin veidą SGI101. 2. intr. NdŽ, Lš užstoti šviesą, tamsuoti: Atsitrauk nū lango, tam̃sini DūnŽ. Netámsyk, eik nuo lango! Lnt. Tu titai man támsini! OG332. Atsoj nuog lango, bo man támsini LzŽ. Paliauju tamsint SD209. 3. tr. NdŽ, KŽ daryti tamsesnės spalvos: Tamsinti, tamsesnę varsą daryti I. Geležiniai indai labai tamsina dažomos medžiagos spalvą rš. | refl. NdŽ. 4. tr. daryti blogai regintį, nešviesų (apie akis): Aš pirmiau rašiau i skaičiau gerai, dabar akeles jau támsina Prng. | refl. KŽ: Akys támsinas KII239. 5. intr. vėlinti, tamsos sulaukti: Kam tamsinaĩ su tuo darbu, t. y. kodėl su šviesa nedirbai? J. 6. tr. L, NdŽ prk. daryti tamsų, neapsišvietusį: Támsinti liaudies sąmonę DŽ1. Rodosi, didžiausis laikas būtų tokiu būdu tamsinamuosius ir klaidinamuosius brolius gelbėti Pt. Nemato, kad jie ne tamsino, bet švietė ne tik dvasiškuose, bet ir pasauliškuose dalykuose! TŽIV401. 7. tr. prk. vaizduoti neigiamai, juodinti: Karoniarai (užkariautojai) painioję, tamsinę ir iškraipydavę faktus savo naudai, mūsų skriaudai LTII268(A.Janul). 8. tr. lingv. daryti labiau redukuotą (apie garsą): U atsirado dėl n, kuris tamsina garsą rš. támsinamai adv.: Nosiniai visada tamsinamai veikia aplinkinius balsius rš. \ tamsinti; aptamsinti; ištamsinti; nutamsinti; patamsinti; pertamsinti; pritamsinti; sutamsinti; užtamsinti

tamsinti sinonimai