užtamsinti reikšmė

Kas yra užtamsinti? užtámsinti 1. tr. Sut, LL302, NdŽ, DŽ1 padaryti tamsų, blogai apšviestą, užtemdyti: Ažutamsinu SD1206. Medžiai ir krūmai neturi užtamsinti gyvenamųjų patalpų rš. Narvelis, kuriame laikomi bandomieji triušiai, užtamsinamas sp. Moma baras, kam virtuvę užtámsinom, sako, tamsios [užuolaidos] Slk. | refl.: Užsitámsinai i rašai – tik akių gadinimas Mžš. ║ uždengti, kad nepraeitų šviesa, padaryti nepraleidžiantį šviesos: Langus užtam̃sydavo i sėdėdavo prie mirusio Smln. Ažtámsino kuom stiklą [ir žiūrėjo į saulę] Ad. ║ padaryti neryškų, prastai matomą: Šitai debesis šviesus užtamsino juos DP591. Nesa anys (žiogai) apdengė žemę ir ją užtamsino BB2Moz10,15. | Ir galybė Aukščiausiojo užtamsins (pridengs) tav DP601. | prk.: [Kristaus garbę,] kaip anys (eretikai) bylo, užtamsina mišia, nuopelnai mūsų ir įvadinimas šventųjų DP61. 2. tr., intr. DŽ, NdŽ užstoti šviesą, užtamsuoti: Neužtámsyk man – aš nematau dirbt Bsg. Neažtam̃sin' lango, vaikas negal' rašyt LzŽ. Žvakė – užtam̃sinai atsistojęs, nemato žmogus rašyti DūnŽ. 3. tr. padaryti neregintį, nematantį (apie akis): Testo[ja] akys jų užtámsintos, idant neregėtų DP161. 4. tr. prk. bažn. padaryti neaiškų, atitolusį nuo tiesos: Idant tasai šviesumas tikėjimo.., paklydimais heretikų arba dūmomis pasaulio nebūtų užtamsintas DP562. Šitie, kurie nuodėmėse gyvena, tamsybių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn, o jog išmintį ir širdį užtamsintą tur DP244. \ tamsinti; aptamsinti; ištamsinti; nutamsinti; patamsinti; pertamsinti; pritamsinti; sutamsinti; užtamsinti