Kas yra uolinis? uolìnis, -ė adj. (2) K, NdŽ 1. SD228, Sut, M, J.Jabl, L, LL130,225, Rtr, DŽ, KŽ → 1 uola 1: Uolinių akmenų didei daug pasaulyje A1883,173. Gilioj dauboj tarp aukštų uolinių kalnų bėga upė prš. Aukšti pliki uoliniai kalnai savo viršūnėmis debesų siekia Vaižg. Viršuj manęs uolinė siena V.Kudir. Ardoma uolinė krioklio pakopa Vr. Uolìnė duobė KI431. Uolìnis gruntas PolŽ 152. Uoliniai slenksčiai GTŽ. | prk.: Suminkštink uolinę širdį muno brš. 2. uolose gyvenantis, augantis, esantis: Uolinis bukutis suka lizdus uolų plyšiuose rš. Uolìnė kregždė (Hirundo riparia) KŽ; N. Uolìnis karvelis (Columba livia) BŽ99, NdŽ. Uolinį laibenį labai puola spragės rš. Uolinis kadagys (Juniperus scopulorum) rš. Uolìniai sakai KI210. | Niekur tiek nėra uolinio aliejaus kaip Italijoje rš. 3. Slnt, Grdm, Žv, Trg → 1 uola 6: Neretai atsitinka sukulti uolinius (farforinius) indus TS1898,3. Greitai susimuša tie uolìniai puodelaičiai Štk. Uolìnę lentelę turėjom, su gripeliais rašėm Pj. Subugštinau vaikus, kad nesukultų uolìnę [lėkštę] Šts. Duokiat peną bitims medžio stotkelėj, bet ne uolinėj ir ne molinėj stotkelėj S.Dauk. Molinius dubenius [Grėtė] paliko šeimynai, bet sau įsikišo į užgožį po keletą uolinių I.Simon. Uolìnė dievmūka paauksyta Vn. Uolinė pypka, o dar lenciūguota Šts. Švambinės pypkos galva buvo uolìnė Vkš. Tvisk uolinės torielkelės ant balto stalelio LTR(Vkš).
uolinis junginiai
- uolinis karvelis
- Uolinis kalviukas, Uolinis serbentas