sukulti reikšmė

Kas yra sukulti? sukùlti, sùkulia, sukū́lė; R, M 1. tr. kuliant sudaryti, gauti, prikulti: Gražūs rugiai buvo – iš kapos po du centneriu sukū́lė Ut. Nuplėšk stogą, iškulk jį ir, ką sukulsi, raitas neškis sėtų Vaižg. 2. tr. iškulti: Dabar gali neversti [pėdų], kol tuos sukùlsim Pc. 3. tr. kuliant sugadinti, sudilinti, sudėvėti: Aną mašiną sukūlė Ėr. 4. tr. R, Ut sudaužyti, sutrupinti į gabalus, suskaldyti: Ans prisitiko stiklinę ir sukū́lė J. Aš ją sukūliau ir, surinkęs tiktai gražiausias daleles, sudėjau jas į daiktą Ašb. Ir sukūlė uzbonėlį KlvD191. Tu sùkuli jau kelintą stiklinę Ds. Aš tau pypkę sukulsiu, tabokėlę išbersiu JV287. Ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Visus puodus par savo nezgrebnumą sukū́lė Slnt. Išritino visus kiaušius iš lizdo ant žemės, visus sukū́lė PP11. Ta, sukūlusi sklėnyčią, pylė vandenį ant galvos jo BPI356. O ans molio sūdas, kuriame buvo virta, bus sukultas Ch3Moz6,28. Kaip puodą puodžiedžio sukulsi anus Mž506. Sukuliu eldiją SD321. | Sukulti grumtus N. Stiklo neišgersi, pilvo nepripilsi, galvos nesukùlsi JD1323. Su tuo kūju sukūlusys bokštą S.Dauk. | refl.: Nukrito nu stalo torielka i susikū́lė Slnt. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusio laivo daiktus M.Valanč. Laivas susikūlė į uolas rš. Laivui susikūlus, bene glemžei pajūrė[je] išmestus turtus? P. Bliūdas susikū́lė J. Iš tų penkių kiaušių dar du susikū́lės Užv. | Traukiniai susikūlė rš. | prk.: Laimė kaip stiklas – greitai susikulia Sim. 5. tr., intr. sutrenkti, mušimu įskaudinti, sužaloti: Į sprandą sukū́liau, ir tiek Šts. Sulupė, sukū́lė pačią Lp. Sukulti norėjau aną, t. y. užtikti par pečius J. Nukritau žemėn it pelų maišas. Šoną baisiai sukūliau BsPII13. Kūlė anas, kūlė – čysta poną sukū́lė (ps.) Lz. Ei tu, žvirbli, pulsi, uodegą sukulsi! JD1450. Subukinu, sukuliu burną SD198. Sukultas ir sumuštas esmi lyšnai Mž469. Jis mūsų nusidėjimo dėlei tapo išronytas ir mūsų griekų dėlei sukultas BPI347. Stojos po jų suraišiotas, sukultas ir suvalkiotas SGI77. Akmenimis sukūlę BtMr12,4. | Eik pamaži, nesukulk kojų KvrP(Ps). Viešpatis … dienoje narso … sukuls galvą (nubaus) daug giminių Mž457. Tu ištinki visus mano neprietelius į jų veidą ir sukuli dantis Dievo nesibijančiųjų brš. | refl. tr., intr.: Kuris puls ant to akmens, susikuls BtLuk20,18. Erelis išsikėlęs paleido, ir vėžlys ant uolomis susikūlė S.Dauk. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, susikūlė galvelę (d.) TDrV140. [Tarpdury] nepamatė vienas antro ir gangreit galvomis susikūlė rš. Eik pamažu, nesusikulk kojas M. ^ Aukštyn lipi, kad labiau susikultum KrvP(Ps). Nuo aukščiau pulsi, labiau susikulsi PPr271. Kas aukštai nosį kelia, tas į adveriją susikulia PPr257. 6. tr. daužant suguldyti (augalus): Ledai rūtas sukū́lė LB46. Javus ledai sukū́lę; javai ledų sukùlti KII296. 7. refl. susipešti, susimušti: Nei iš šio, nei iš to susikū́lę, ir dar̃ sėdi kalėjime Krok. 8. tr. nugalėti, sumušti: Pone, tava dešinė sukūlė (sudaužė) neprietelius BB2Moz15,6. Piktas tarnas … bus sukultas VlnE135. Tu sukulk velno piktybę Mž53. Teikis sukult dūšios prieštarnykus PK137. | refl.: Šitais tad žodžiais … sukultis gal paklydimas pelagijonų DP606. 9. tr. užmušti, nutrenkti: Kad tave perkūnas sukultų! (toks keikimas) BzF57. 10. intr. suvaikščioti, suplūkti: Dėl svetimų reikalų sukūliau penkis kartus į miestą Skdv. 11. tr. susukti sviestą, kastinį: Sušildydavo tą grietinę, sukùldavo, ir kastinys pasidarydavos Akm. ◊ kójas sukùlti nueiti toli ir be naudos: Be reikalo kójas sukū́liau, o neradau daktaro Šts. sukultà širdìs (dvasià) nusižeminęs: Visi šeši, pilni sukultos dvasės bei tikėjimo, meldė Ns1832,6. Aš skundžiuos su gailinčia bei sukulta ir pakarna širdžia brš. \ kulti; antkulti; apkulti; atkulti; dakulti; įkulti; iškulti; nukulti; pakulti; parsikulti; perkulti; prakulti; prikulti; sukulti; užkulti