verstas reikšmė

Kas yra verstas? 1 ×ver̃stas sm. (2) Š, OZ62, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Šn vérstas (1) KII349, NdŽ; LEXXXIII450 žr. 1 varstas: Miestelin keturi ver̃stai iž mūs Švnč. Tarp jų (senkapių) tolumo bus arti verstas BsMtI143(Sln). Du ver̃stai atgalio – mūsų sodžius Kls. Gale lauko to Pliurzio gyveno par du verstu netoli biednas žmogus DS192(Vdk). Dešims ver̃stų važiuodavo vežimelio šieno Dglš. ^ Šuniui bėgant, penki ver̃stai ne iš kelio Ukm. Nedora boba pašaukė du bernu aukštu it verstų stulpai M.Valanč. ║ šiuo matu matuojamo ko nors ilgumas: Jis (velnias) pasiema drotvą trijų verstų ilgumo (ps.) Brž.
2 ver̃stas sm. (2) NdŽ žr. 2 varstas 1: Senelis pamokinęs pasitaisyti verstuvę, per abi puses verčiamą, parodęs, kaip árti verstais ir nuėjęs sau BsMtI13(Sln).
3 ver̃stas sm. (2) LKAI106(Lg) arklo dalis, kuria verčiama vaga, verstuvė: Ver̃stas velėną verta Šv.
4 ver̃stas, -à adj. (4) NdŽ, DŽ 1. pakreiptas į šalį, pakrypas, ne statmenas: Ragių verstesnės pavažos nevirsta Varn. Išverstinių ragių apatė yr verstesnė už viršų Trš. Seniau verstesniais tekiniais važiavo, dabar statesniais Šts. Ratpėdis neišstums ver̃stojo tekinio, o statįjį išstuma kaip baranką Trk. | Suduriant verstuoju būdu, rąstų galai būdavo atkertami ne lygiai, o į galus siaurėjančiai rš. ║ DŽ, Rm žemyn paverstais ašmenimis: Šienui geriau verstèsnis dalgis Plv. 2. DŽ, NdŽ, Ūd, Slk, Sdk, Prng, Tvr prk. apsukrus, sumanus, gudrus, verslus: Ver̃stas žmogus, neišsižiojęs Ant. Boba verstà kap cigonka Dglš. Ver̃sto žmogaus neapgausi Užg. Jis (berniukas) neturėjo tėvų ir namų, buvo apskuręs, bet labai verstas ir sumanus Šlč. ^ Ver̃stas ir pačioj pekloj neprapuls Ds. Ver̃sto tėvo – ver̃stas vaikas Dglš.