žiauberis reikšmė

Kas yra žiauberis? žiauberìs sf. (3b) J.Jabl(Zr), DŽ, NdŽ 1. Sl, Sb žr. žiauberė 1: Senis nebegali žiauberiẽs įkrimsti Š. Te tau, vaikeli, žiauberìs, aš nebeinkandu Sv. Žiauberies nevalgyk, dantis išsilauši PnmR. Suvalgėm visą bakaną, tik liko žiauberis Ds. Pasibaigė duona, nei žiauberès niekur nebegalima rast Dbk. Žiaũberys man jau ne (neįkandu) Svn. Su pirštu ruožus brūkš brūkš brūkš [ant kepalo], tai teip ir iškepa, tai nesuskyla čia šalys, net mažiau žiauberių̃ esti Kp. Pietum duonos kokią žiaũberį įdėdavo Skp. Matai, kur valgus vaikas: duonos žiaũberį pasėmęs ir suka Lel. Vaikai visas žiaũberis nulaupo Krs. Kai apysenis, tai jo (kepalo) žiauberìs didelė Antš. Duok man tą žiaũberį, aš ją įsimerksiu ir suvalgysiu Kp. Kur žiauberė̃lių kokių įsidedu, kur prastesnės [duonos gyvuliui] Slm. Skūpuolė pagailėjo ubagėliui ir žiauberė̃lės duonos Ukm. ^ Duonos žiauberį suvalgysi, paprašis kūmystės LTR(Ds). Kožnas bakanas su žiaũberia JT303. 2. BTŽ, ŽŪŽ108 bot. išorinis medžių žievės sluoksnis: Žievė apklota kieta žiauberimi su išilginiais plyšiais Mt. Suskeldėjusi ir žvyniškai besilupanti tošis vadinama žiauberimi LEX394. Žiauberis, kaip negyvas audinys, negali augti ir, liemeniui augant storyn, pradeda trūkinėti skersiniais ir išilginiais plyšiais į atskiras plokšteles rš. Lizdas turi puoduko formą ir padarytas iš žolių, žiauberio, šaknelių T.Ivan. Pušies žiauberies plūdė rš. | [Granatų] lapuose, žievėje, vaisių žiauberyje daug (iki 32 %) rauginių medžiagų LTEIV190. 3. DŽ, NdŽ kauburys, ketera: Kalno žiauberis kaip ir sketera Zr.