žiopsoti reikšmė

Kas yra žiopsoti? žiopsóti, žiõpso (žiõpsia, žiópso DrskŽ, -oja N), -ójo intr. KBII179, K, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ; L 1. M, J.Jabl, Š be dėmesio būti, laukti, stovėti išsižiojus, žiūrėti nustebus: Ko žiopsaĩ į mane? KI62. Žiopsóti pro langą NdŽ. Mano aktarus (hektarus) užeiviam po tris išdalino, o tu žiopsók! Prl. Važiuoji, tai važiuok, ko tu čia žiópsai! Mrc. Pardien kad žiopsósi, nepriplėšysi tą stiklinę [plunksnų] Ps. Ko tu te žiópsai, ar darbo nerandi? Alv. [V]anduo pakilęs, tiltelis nuneštas, nei brist, nei žiopsót Mlt. Ko žiopsaĩ išsižiojęs? An. Ko čia dabar atėjot i žiõpsot išsižioję? Jrb. Kitas jau visai išsižiojęs žiõpso (apie seną žmogų) Snt. Berniukas stypso, galvą pakreipęs, žiopso į Jurgį ant stogo, niekur nesitraukia V.Bub. Grioviai platūs, gilūs, vandeniu paėję kelmai, ilgai nestovėsi ir nežiopsosi rš. ^ Nežiopsok lyg prūsas skutamas J. Bežiopsąs kaip pelėda išsižiojęs S.Dauk. Žiõpso kaip varna, prarijus žarną Pnd; LTR(Zp). Nežiopsók kaip varna, starkus prišiks gerklę Pnd. Ko žiopsai kaip varna užsirijus? LTR(Grk). Žiopso it varnaitis, peno laukdamas S.Dauk. Ko žiopsaĩ kaip (lyg Kt) musę prarijęs? Nm. Žiõpso nosį pakabinęs LTR(Grk). Ėsdamas nevėpsok, dirbdamas nežiopsok KrvP(Rs). Ko žiopsai lyg jautį prarijęs LTR(Lbv). Žiopso liežuvį iškišęs Pnd. Žiopso lyg kumelė prieš saulėtekį Šd. Žiopsójo kaip gervė pryš lytų Klp. | refl. KŽ. ║ būti atvėpusiam, atsiknojusiam: Kaži, ar tas mano kaklas [suknelės] ne par daug žiõpso? Jrb. Praskiepas tavo žiopso išsižiojęs J. Susegsiu ituos papažasčius kiek, kad nežiopsõt Švnč. Žiopso tavo batai (kiauri) rš. ║ Kos59, ŠT67 labai susidomėjus (ppr. nesuprantant) ar žavintis žiūrėti: Par naktį žiõpso prie televizoriaus, o dieną miega Jrb. Aš liuobu klausysuos, ką tie seniai šnekės, žiopsósu Jdr. Jie dainuoja, mes (vaikai) jau žiõpsom užlipę [ant krosnies] Šmn. Tėvas liuob a krežius dirbs, a ką, aš i žiopsósiu Sd. Anie (aukštaičiai) ne viską tesupranta, ką mes (žemaičiai) šnekam: taip žiõpso, tiek klausos Kl. Kaime gi vakaruškos, groja, šoka, taigi žiopsót nueini gi Lel. Ateina, būdavo, anksčiau in vestuves ir žiópso sustoję Krkš. Ko ten žiopsaĩ, bene suprasi ką? Slk. Su išpurtusia nosia stovi ir žiõpso in bonką Sn. Atstojęs tada nuo spaviednyko, neklūpok priš spaviednyčią visą laiką ir nežiopsok į ano akis atsisukdamas P. Kaip tu jauna bešoksi, aš senas bežiopsósiu JD58. Žmonių būrys žiõpso sustoję, ką vienas durnius, pasilipęs ant ratų, niekus tauzija Škn. Žiopsók nežiopsók – valgyt negausi Slk. Parodo par tilivizorių (televizorių), žiõpso seni vyrai, kauka šauka [futbolą žiūrėdami], matai, kiek to proto! Krš. Ir aš žiopsójau, mun tiko paveizėti Sd. Du vaiku, palipusiu ant suolo, žiopsojo pro langą Žem. ║ DŽ2 be reikalo kur žiūrėti, neatidžiai elgtis: Valgyk šiltą kąsnį, ir žiõpso dar! End. Pastatyk viedrą prie šulinio ir eik į stubą, ko žiopsaĩ? Jrb. Ar neisi namo nežiopsójęs! Vv. Tas nuo medžiotojo paėmė šautuvą, įkišo pro išgręžtą skylę ir šovė ten bežiopsojančiam velniui tiesiog į gerklę LTR(Tt). Buvo pašalusi; aš bežiopsodamas su savo klumpiais šliukšt paslydau M.Valanč. Taipgi bežiõpsant man, arklys mano žvengti pradėjo K.Donel. Ko čia dabar žiopsaĩ, ar darbo neturi? Paį. Tai ko žiõpsot, neinat keltų! Slm. I ta žiõpso žiõpso – neina namo, i pats negalì eit gult Jrb. Jau šoksiam jonkelį keturios poros, kitims reik žiopsóti Sd. ^ Ko žiopsai, kaip katė į lašinius? An. Tam ir vilkas miške, kad stirnos nežiopsótų JT237. Ka dirbi, nemiegok, ka eini, nežiopsók Rdn. Šaudamas į zuikį, nežiopsok LTR(Zp). Vienuoliktas Dievo įsakymas – nežiopsok! LTsV333(Srd). Nežiopsók – šuo kepsnį nuneš Snt. Nežiopsok, kur varnos skrenda Ds. | refl.: Jūs čia žiõpsotės ir kitiem trukdot eit Prn. Juk ir juodu (vaikai) norėjo eiti lauk žiopsotis I.Simon. ║ nestropiai, neatidžiai dirbti, elgtis, nieko neveikti, dykinėti: Ūkė[je] nežiopsósi ir dirbsi po prakaitu, ir veizėsi akes išpūtęs Krš. Ka [ūkyje] nežiopsõtumi, Dievas kirminų, žolių paleido ūkininkuo (juok.) Krš. Užsiauginsu miežių, nebžiopsósu pri krautuvės kubikormos (kombinuotojo pašaro) Rdn. Ko jau išmokom, to jau išmokom – žiopsóti, dinderį mušti Krš. Ūkininkas nemėgsta žiopsot, reik ką noriant veikti rš. ^ Nežiopsok, kitas nepadės LTR(Zp). 2. žiojėti, matytis kiaurymei: Triobos galas žiopsójo žiopsójo neužkaltas par vasarą Skr. Smakiuko (tokios gėlės) žiedas žiõpso Všk. Tik dyka duobė žiopso LTR(Tvr). Liepos ir kelmo nebėra, jų vietoje žiopso duobė L.Dovyd. Šen ir ten didesniuose namuose iš tolo žiopso granatų išmuštos skylės A.Vien. Ledyno plyšiai žiopso savo mėlynomis bedugnėmis prarajomis B.Sruog. ^ Žiõpso kai prūso kišenius Gs; LTR(Jz). Ko žiopsai kai prūso kišenius? LTR(Vlkv). Žiopso lyg ubago kišenius J.Jabl. Dieną kaulus nešioja, naktį žiõpso (klumpės) J.Jabl. Dieną nešioj (nešio[ja] Sch60) kaulus, nakty žiopso (kurpės) PrLXVII35. ║ būti neužrakintam: Itokios tamsios naktys, o mūs kluonas žiópso, dar kas pavogs rugius Arm. 3. žr. žiopsėti 1: Sėdi, sako, žiópso, kalbos nebekalba jau [ligonis] Lel. | Levažandžiai teip kaip žandeliai išauga, žiõpso žiopt žiopt Sdb. 4. part. praes. visko netekęs: Vaikai išsiženys ir paliks [tėvai] bežiõpsą Rdn. I pavogs: i tu paliksi bežiõpsąs Žr. 5. prk. gyventi: Jau visi išmirė, tik aš dar vienas žiopsaũ Kpč. \ žiopsoti; apžiopsoti; atsižiopsoti; įsižiopsoti; išžiopsoti; nusižiopsoti; pažiopsoti; peržiopsoti; pražiopsoti; prižiopsoti; sužiopsoti; užžiopsoti

žiopsoti sinonimai