žioruoti reikšmė

Kas yra žioruoti? žiorúoti, -úoja, -ãvo intr. Rtr, BŽ28,502, RŽ, NdŽ, KŽ; Š 1. KII176, ŠT81,220, DŽ rusenti, žaižaruoti, gruzdėti: Vidury jo lauko žioruoja krūva gyvų anglių J.Balč. Ugnis sieno[je] žiorúoja, t. y. dega be liepsnos J. Būtų kad tik kiek namas užsidegęs, žiūriu – jau lubos žiorúoja Žvr. Buvo surišti ir į žioruojantį pečių įmesti, bet jie nesudegė brš. Žioravo laužo žarijos, pažarstomos šaka, norint prisidegti pypkę M.Katil. Cigaras iškrinta iš pirštų ant žemės. Ten jis žioruoja, iš jo kyla mėlynas, plonas dūmas aukštyn, vis aukštyn I.Simon. 2. Kel1881,9, BŽ502, Plik, Nv, Erž, Plk, Smln žėrėti, šviesti: Neužžerta ugnis žioravo visą naktį angliuose, t. y. švietė J. Ugnis tarp žarijų dar žiorúoja, dar gyva J. Žėrinčios (žiorúojančios) anglys KI554. Anglės po pečiaus žiorúoja: reik išžarstyt pečių, kad anglės priblėstų Škn. Žemė, iš Saulės išsiskyrus, ilgai žioravo ir švietė Mš. Ugnis (gruzdenusi) vėl pradėjo žiorúoti KI105. To kunigiuko kambaruko[je] šviesa žiorúo[ja] End. Sodriai ūžė dumplės, kaip rubinai žioravo žaizdras J.Mik. Suėmusys daugybes kalinių išvarė į Lietuvą, palikdamys Prūsūse anglis bežioruojančias S.Dauk. | Saulelė, žioruodama per rūką, pamažu kilo aukštyn Žem. | Štai vakarai ugnim žioruoja, ir saulė glosto pilką kalvą V.Myk-Put. Vasara atvėrė karštą ir neišmatuojamą motinos glėbį, alsavo ir žioravo šviesa, ugnimi, bręstančių ir augančių augmenų tvaiku M.Katil. | prk.: Pats žioravo aitra karės S.Dauk. Žioravusi rūstybė visų širdė[je] it kibirkštys pelene S.Dauk. ║ spindėti, žaižaruoti: Čia karalius pakėlė savo žioruojantį vainiką A.Vaičiul. Pyktis žiorãvo jo akyse DŽ. 3. Jn(Kv), DūnŽ leisti šviesą per kiaurymes, plyšius: Kiugžte sukiugždęs spangis žiorúo[ja] J. Prastas ūkininkas, jei stogai žiorúo[ja] Šv. Daržinė ilgiausia, dvijų galų, bet jos tarplentės ir skiedrinis stogas žioruo[ja] kiaurai Prk. Išeitu į kalidorių, veizu – durys žiorúo[ja] Kl. Stogas pradėjo žiorúoti: reiks palopyti Žgč. Papamatis žiorúoja Krkl. Par dures žiorúo[ja], par langus žiorúo[ja]! Šv. Užkibyk ir tą skylelę, jug matai, ka žiorúo[ja] Slnt. Ką tau galia laikyties trobo[je] šiluma, kad pro sienotarpius žiorúo[ja] Vvr. ║ kedėti, dilti, kiurti (apie drabužį): Visa kuskelė išblindusi, žiorúo[ja] Užv. Žioruo[ja] jau tavo kelnių keliai, greit praplyš kelnės Šts. Alkūnės žioravo prablindusios Žem. ║ persišviesti, ryškėti pro ką: Ant dviračio motriška lipa ir visa žiorúo[ja] – tokie dabar apdarai Šts. Spadninčia žiorúo[ja] par šlebę – plona y[ra] tatai Pln. Plona ta medžiaga, viskas žiorúos, kaip pasisiūs Žr. 4. neaiškiai matytis, šmėkšoti: Žiorúo[ja] par medžius laukas Šv. Aukštasis kalnas žioruote žioruoja Mš. Vienur kitur žioravo nesugriuvusios krosnys rš. Žioravo pakilusi ruda durpinė velėna ir augo karklų rezginys rš. \ žioruoti; įsižioruoti; išžioruoti; pažioruoti; pražioruoti; sužioruoti

žioruoti sinonimai