Kas yra žliūgė? 1 žliūgė̃ sf. (4) K.Būg(Ds, Lkm), Rtr, Š, J.Ger, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, žliū̃gė (2) [K], LsB279, LVIV747, RŽ, NdŽ, Akm, Smln, Rdm, žliùgė (2) NdŽ, KŽ; SD1168, SD2190,331, Q608, MŽ, M, L, LEXXXV376 1. JT237 bot. gvazdikinių šeimos drėgmę mėgstantis augalas gulsčiu, silpnu, trapiu stiebu (Stellaria): Žliū̃gės (žliùgės) auga daržuose (smulkiais lapeliais, jas kiaulėms duoda) J.Jabl. Daržinė žliūgė (S. media) LBŽ. Ilgalapė žliūgė (S. longifolia) LBŽ. Krūmokšninė žliūgė (S. holostea) LBŽ. Laiškinė žliūgė (S. graminea) rš. Liūninė žliūgė (S. uliginosa) LBŽ. Miškinė žliūgė (S. nemorum) LBŽ, LFIII272. Pelkinė žliūgė (S. palustris) LBŽ. Siauralapė žliūgė (S. graminea) LBŽ. Storalapė žliūgė (S. crassifolia) LBŽ. Varputės, žliū̃gės daržūs Krž. Riebios žliūgė̃s yra, papešt galėtum triušiam Jd. Žliū̃giums daržas užsipylė samplatai Erž. Žliū̃gių tai daugiau yra prie runkulių Sdr. Jau kap šįmet tiej metai toki lietvingi, tai mūs daržas vienom žliūgė̃m uže[jo] Ūd. Tada pūdymuose augo žvirblio rūtos, pienės, žliūgės – vis sultinga ir maistinga žolė M.Katk. Žlabanojančias akis plauk su žliūgių arbata Lk. | sing. col.: Darže žliūgė̃ ansivedė LzŽ. Baisi žliūgė̃, kaip kepurė Dkk. Minkštumo tai minkšta žliūgė̃, ale gi šaknelytės palieka, labai neišsiravia Svn. Žliūgė̃s labai išsiplėtė Šv. Iš apačios žliūgė̃ tęsiasi DrskŽ. Jau kame daržas apvisęs su žliūgè, ta esi pražuvęs LKT76(Plng). Ažaugę žliūgè – nėr drenesnės kap ana Aps. Žliūgė̃ dramni dramni, lapukai prieg pačios žemės Dv. Par tus lytus apejo daržai žliūgè Rdn. Žliūgė̃ minkšta, žalia, kiaulės ėda labai Vlk. Kiaulės ėma (ėda) žliū̃gę Lz. Muno bulbės viena žliūgè apejo Krš. O žliūgė̃, o visokios žolės – nei tę plūgas neinlįs Pv. Žliūgė̃ razsikloję pie žemę Lz. Žliūgė̃ pažemiu išsiraičius PnmR. Žliūgė̃, balandos lig kelių, aš keliųse plėšu, raunu Rdn. In žliūgė̃s krinta rasa, i bulbos užauga Dglš. Nuo žliūgė̃s nedirba vėderas telyčios Klt. Šiteip ažgožėjo žliūgė̃, ir bulbienių nelabai matos Slk. Po durpėm (užpylus durpių) žliūgė̃ auga Aln. Ir iš velnio tas lietus, lyja ir lyja, ažu žliūgė̃s iš daržo negalì išeit Kzt. Kai pasodini bulbas neaparton dirvon, tai kelias žliūgė̃ Ktk. Žliugè rūko nuo drugio Ds. ^ Toks aš svečias, kaip žliūgė darže. Nuravėjai, ir vėl po nakties išsipila M.Katil. Ir rožės gali žliūge apaugti SkrT. ║ sing. šio augalo nuoviras: Žliūgė̃ nuog inkstų, pūslėn jei netvarka Drsk. Dėl arklių virdavo žliūgė̃s arbotą, kad jau susilaiko šlapumas Alz. Žliū̃gę geria žmonės nuo akių, kad geriau matytų Žž. 2. toks besidriekiantis smulkialapis kambarinis augalas: Čia žliūgė̃ kambarinė augs lig žemei Kvr. 3. bot. plūdena (Lemna): Žliūgė̃ išaugus vandeny, o an vandenio būna žali mažiukai lapukai, vandeny mažiukė šaknis Brb. Vandenų žliùgė NdŽ. Vandens žliūgẽlė Akm. Uogelės vainikai tebemirko pakrašty, tarp ajerų ir vandeninių žliūgių A.Rūt. | sing. col.: Kaip pavyzdį nurodžiau jiems į Slankos linmarką, kuri iš pavasario esti vaiski ir skaidri kaip krištolas, o rudenį apsitraukia tokia tiršta žliuge, kad net žąsį išlaiko A.Vien. 4. SD1168, LsB279 dedešva (Malva). ◊ daržẽlio žliūgė̃ Ds aitrusis šilokas (Sedum acre): Tos, kur šliaužia, daržẽlio žliū̃gės Všk. jū́ros žliūgė̃ kerpės: Jūros žliūgėje, išmestoje ant kranto, tarp smėlio ir samanų esti ir gintaro gabalėlių A.Sm.
2 žliūgė̃ sf. (4), žliùgė (2) žr. žliogė: 1. Minkštam sniege šviežio kraujo pinigėliais atženklinta žliūgė P.Andr. Prakaitas žliūgėmis bėgo abiejų veidais rš. 2. Tokia žliūgė̃ dabar po lietaus, kap namo pareit?! Klvr. Šilta jau, jau sniegas tokia žliùgė Mrj. 3. NdŽ, Kt kas šlapias, pažliugęs: Giliau nebegalim kast – žliūgė (smėlis) žliaugia, nesuspėsi ir kuopt [šulinio, griovių] Ds. ^ Kai žliūgė̃ duona žalia Klt.
žliūgė junginiai
- Daržinė žliūgė