aitrus reikšmė

Kas yra aitrus? aitrùs, -ì adj. (4) K; SD30 1. Aln, Grk, Lnkl gaižus, kartus, gailus: Šaltekšnio uogos aĩtrios Rm. Kaštanų ir gilių negalima valgyt – labai aĩtrūs Vel. Miežiai buvo su vikais, dabar ragaišis aitrùs Ėr. Nuo to valgymo net liežuvis aitrùs pasidarė Grž. Tokie aitrūs vaistai, kad išgėrus visą žmogų nukrato Rz. Aĩtrūs lašiniai KII194. Medus pagedęs, jau aitrùs Vlkv. Aitrusis baravykas (Tylopilus felleus) rš. | Aitrūs dūmai jai ėda akis rš. aitrù n.: Sūri sriuba, net aitrù Vlkv. Nuo tų uogų man gale gerklės aitrù Št. Man aitrù burnoje Š. aĩtriai adv.: Ramunės aitriai kvepia iš rugių T.Tilv. aitrỹn adv.: Aitrỹn eiti J. 2. prk. skaudus: Aitri dalelė varguolei teko rš. Tekdavo iš jos išgirsti aitrių žodžių, aitrių priekaištų rš. 3. karštas, kaitrus: Beržinė malka aitrì – daug duoda kaitros K.Būg. Arbata aitrì – nenudek! Kltn. ^ Aitrùs kai žarija Prng. 4. prk. smarkus, karštas: Sumanus, aitrus tėvynininkas A1885,260. Aitrùs žmogus (liežuvingas) Jnšk. Aitrūs stabmeldžiai S.Dauk. Jį imdavo aitrus pavydas Mš. aĩtriai adv.: Aĩtriai dirbti – greitai ir gerai (ž.) J.Jabl. Ir tokia vienog saujelė dỹko (troško, geidė) kuo aitriausiai grumtis S.Dauk. Ot pikčiurna, ji niekad gražiai neprakalbės, vis aĩtriai ir aĩtriai (piktai) Al.

aitrus sinonimai