apliuobti reikšmė

Kas yra apliuobti? apliuõbti, -ia, àpliuobė tr. 1. Užp, Krč apšerti, pašerti gyvulius: Senis àpliuobė gyvulius, uždarinėjo duris Ėr. Kol apliuobì tas kiaules, tai tiek prisikamuoji, kad nei kojų negali pavilkti Srv. Ar tu apìliuobei visus gyvulius? Dkk. Apliuobs tave (juodbėrėlį) sesytėlė žaliosiom rūtelėm NS498. | refl. Vlkj, Jrb, Žg, Trg, Zr: Apsiliuobę ateina ir vaikinai A.Vien. Vaidinimų dieną Taručių pora vos prašvitus atsikėlė, apsiliuobė, anksčiau išsivirė pusryčius P.Cvir. Kol apsiliuõbsiu, ir vakaras ateis Rs. Šiandiej apsìliuobiau, da saulei nenusėdus Lel. Rasiu apsiliuõbus Rm. 2. negeru pašaru arba per daug pašerti, apipenėti: Apliuobė karvę, ir susirgo Lnkv. 3. apruošti, aptvarkyti: Nėr rankos, kas apliuobtų P.Cvir. Aprūpinu namus, apliuobiu R64. Jau aš apliuobiau visą liuobą, t. y. apėjau, apdirbau, apsiruošiau J. Tas vyras viską apliuõbia Gs. Jis pats taisės valgį ir apliuobė savo kambarį Vd. Į miestą skubėjo, kur reikalą svarbų apliuobt jam reikėjo rš. | refl. tr., intr. CII953: Visas darbas suversta ant sprando keleto žmonių, kurie turi apsiliuobt už save ir už kitus V.Kudir. Taip apsiliuobsme, kad ir šuva nelos, žmonės neregės, o saulė ir žemė tylės rš. Aš namuose viską buvau apsiliuõbęs K. 4. apvalyti, apšvarinti, apmazgoti, apskalbti: Apliuõbk tu vaiką, negalima net žiūrėt Alv. Àpliuobė stalą, suolus ir grindis Lzd. Juk šitiek vyrų, ir jie reikia visi apliuõbti (apskalbti) Lš. Karvė veršį àpliuobė Smn. | refl.: Apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės (paraštėje) DP16. Kokia iš jos merga, kad vaikščioja neapsiliuõbus Ukm. Ne joks tarnas netrivodavo apsiliuobti apie jį BsPIII86. ║ prk. apvogti, apkraustyti: Atvažiavo namon apliuobtas Grv. | refl.: Kartais ežys apsiliuobia ir apie lizdus ant žemės perinčiųjų paukščių rš. \ liuobti; apliuobti; atliuobti; įliuobti; išliuobti; nuliuobti; paliuobti; perliuobti; praliuobti; priliuobti; suliuobti; užliuobti