atšipti reikšmė

Kas yra atšipti? atšìpti 1. intr. SD1175,180, SD369, Q513, R345, MŽ462, Sut, N, K, RtŽ, M, L, Š, DŽ, NdŽ, KŽ pasidaryti neaštriam, atbukti: Kirvis, peilis atšìpo, t. y. bukas tapo J. Atšipęs peilis R, MŽ. Pagaląsk peilį – visai atšìpo Kair. Vieną šoną [medžio] nulupė, ir peilis atšìpo Azr. Kad kieno peilis vis atšipęs, tai tas pačią tinginę gaus LMD(Sln). Dalgis atšìpęs, visai n’ima Šk. Atšìpo dalgė, reikia suleist Dv. Atšìpęs peilis – boba į Vilnių be balno nujotų Dkš. Žemė tep įdžiūvus, kad tuojau noragai atšim̃pa Brt. Jei atšem̃pa [akėtvirbaliai] – išmuša, paaštrina Antr. In medžią neatšim̃pa [pjūklas], ale in žemę Lp. Girnos visai atšipusios, nuo kažkada neplaktos V.Myk-Put. Nulenkite savo vėliavas, įsmeikite žemėn savo kalavijus atšipusius! B.Sruog. ^ I duoną bepjaunant peilis atšim̃pa Kv. Geležis in žemę atšimpa LTR(Srj). atšipusiai adv. SD369, Sut. 2. intr. RtŽ, Rtr, DŽ, Pg, Lkš, Rs nuo rūgštumo pasidaryti jautriam (apie dantis): Vaikų dantys atšipo CII571. Atšìpusios dantys KII216. Ka rūgščiai valgai ką, tai dantes atšim̃pa Pv. Rūgštinius obūlius ėdžiau, i dantys atšìpo Kv. Nuo bruknių atšem̃pa dantes Klt. ^ Ir šuniuo dantys atšìpo Sg. Tėvai valgė rūgštas vynauogas, o vaikams iš tų atšipo dantys BBEz18,2. Vaikas obuolį kremta, bet tėvui dantys atšimpa B781. ║ tr. Ser atšipinti (dantis): Uogos žalios, nėra nei vienos prinokusios – dantis gali atšipti Blv. ^ Atšipo dantis dar neparagavęs KrvP(Alv). 3. intr. nuo nuovargio pasidaryti opiam, skausmingam (apie pirštus, akis ir kt.): Rodos, nesunkus darbas plunksnas plėšyti, bet privargsti, pirštai atšimpa rš. Ravėjo daržą, net nagai atšìpo Jnšk. Atšìpo i nagai su tiem burokais Ps. Nuo dabojimo net akys atšìpo Sld. Jau man akes atšìpo dabot OG365. Atšìpo uodega besėdžiant Šln. 4. intr. prk. pasidaryti nejautriam, menkesniam, susilpnėti: Svogūnų kvapui galvą apsukus, uoslė atšipo rš. Jau jam syla atšim̃pa KII216. Mislys (dvasė) atšim̃pa KI32. Jo sąmonė taip buvo atšipusi, kad patys svarbieji šventimų momentai praėjo kaip ir nepastebėti V.Myk-Put. Senelio atmintis jau buvo atšipus rš. Jo aukštesnieji jausmai tarytum atšimpa B.Sruog. ◊ ãkys atšìpo buvo gėda: Kaip man atšìpo ãkys, tegul Dievas myli! Mlt. dañtį atšìpti nieko negauti: Nuejau pinigų paskolyt, ale atšipaũ dañtį Vlk. dañtys atšìpo 1. pasidarė nemalonu, atsibodo, įkyrėjo: Tos jo dainos inkyrios: net dantys atšim̃pa beklausant LKT212(Lbv). Net dañtys atšìpo nuo lojimo Skdt. Dañtes jau atšìpo nuo gero valgio Klt. 2. apsiramino, atlyžo: Kada rajono valdžia gerai užspirgino, tuoj, nebijok, pirminyku dantys atšìpo Krkš. 3. [i]turėjo daug rūpesčių, vargo: Jei paleisite juos (vaikus) valion, žinokite tikrai, jog atšìps dantes jūsų ir bus didis sopulys dūšiai jūsų DP65. dantìs atšìpti patirti nesėkmę, nusivilti: Atšipsi į jį greitai savo dantis KrP(Alv). Pamėgo Šarūnas karą ir gerai mus juo peni. Kad tik dantų neatšiptume sušalę! V.Krėv. nagùs atšìpti netekti turėtos gerovės, galios: Jau jiej dar̃ nagùs atšìpo (pašalinus viršininką, gerai gyvenusiems pavaldiniams pasidarė prasčiau) Lp. \ šipti; apšipti; atšipti; pašipti; prišipti; sušipti

atšipti sinonimai