išvemti reikšmė

Kas yra išvemti? išvémti, ìšvemia, išvė́mė 1. tr., intr. R, R48,199,228, MŽ64,265,304, Sut, N, K, LL295, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Arm, Kvr vemiant pašalinti: Kas negali išvémti, tas gokši J. Kliokt išvémsu burną – pati rūgštis Krš. Jug kai vemì, iš skrandžio gali išvémti, jeigut esi užgėręs Varn. Pro burną tulžį išvė́mė Pgg. Vėmiau, mažne grobus išvė́miau Vn. Sako, gumbą išvė́mė ir gyvas liko Kbr. Ką suvalgo, tą ìšvemia Dglš. Ir vaistų, kokių paima, ìšvemia – neužleidžia jų Rdš. Baras, ka suvalgiau, nots ėmus išvémk Jrb. Mano Elena ką tik į burną, – tuojau išvemia, jau nedėlia kaip ištisa guli Žem. Tai vis vėl rijo, ką išvėmęs buvo Ns1832,8. Išvemia nuog apsirijimo DK379. | prk.: Išvėmėte savo smegenis ir dūšią kartu su arielka TS1899,1. Išvem̃s, gyvatė, neišeis jam in gera svetimas turtas Ut. ^ Ir gardų daiktą dažnai žmonės išvemia KrvP(Drsk). | refl. MŽ, N, Rtr, KŽ: Pylė jam ko, kad išsivemtų̃ DrskŽ. Gerai išsivė́mus, ligoniui lengviau pasidarė Š. Kap išsìvemi, tai geriau! Lp. Išsitąsė, išsivė́mė žmogus, pavodijo kas Klt. Tas tuoj išsivė́mė, i viskas, jam jau ne prie širdies [gyvatinė degtinė] Dt. ║ atryti: Kada prieis diena, pūkiai parbėga avižas išvėmę į aruodą patys ant klėties prie [šeimininko palikto] pusryčio LMD(Žg). Prarakas Jonas iš pilvo didės žuvies Dievo išgelbėtas ir ant krašto gyvas išvemtas BPII359. Tuoj ta žiuvis jį ir išvėmus ant žemės Sln. O jai gandras, vėl išvėmęs, rupuižę davė K.Donel. 2. intr. KŽ kurį laiką vemti: Ligonis visą naktį išvė́mė Š. Pusantros dienos teip išvė́mė išvė́mė Kpr. 3. intr. NdŽ prk. nei iš šio, nei iš to duoti: Iš kur aš tau išvémsu, ka neturu Kv. ×4. (sl.) tr. iš vidaus išmesti: Tokie kalnai vulkanais vadinasi, o išvemti daiktai – lava rš. Žmogžudy, kurį pragars bedugnis išvėmė V.Kudir. 5. tr. prk. tiesmukai išplepėti, išrėžti: A negalėjai tylėti, reikėjo išvémti DūnŽ. Prašiau, ka tylėtum, o ana viską išvė́mė Kv. Išvė́mė viską ant akis Ps. \ vemti; apvemti; atvemti; įvemti; išvemti; nuvemti; pavemti; pravemti; privemti; suvemti; užvemti