tylėti reikšmė

Kas yra tylėti? tylė́ti, tỹli (tỹlia), -ė́jo intr. K, DrskŽ; MP102 1. SD151, OsG87-88, R321,341, MŽ430,456, Sut, I, N, K, M, Rtr, KŽ, Zt, Arm, Dgp neišduoti garso (nekalbėti, neprieštarauti, nesikišti į kieno kalbą, nepasakoti, nerėkti, nečiulbėti, nečirkšti ir pan.): Tyliąs SD180. Jis tỹli, nieko nekalba DŽ. Tylė́jo, nieko nesakė NdŽ. Tylė́damas toliau dirbo NdŽ. Tỹlimas sutikimas NdŽ. Kad ir subara, tai tỹli, ir vėl nieko On. Tỹlia, nieko nesako nė pusės žodžio Č. Negi mišia, kogi čia tylė́si Alz. Aš nelabai daug kalbu sirgdama, daugiau tyliù Ant. Tylỹ, tu dãrai, ką darai Ad. Ma[n] tylė́t tai baisiai sunku Lkč. Kenčiu, neberėkiu, tyliù – žiūriu, kas bus Šmn. Ko tylì, gal nasrai užaugo kaip varlei po švento Jono? (iron.) Lpl. Sėdėk i tylė́k – tai par vis geresnis būsi Brž. Kol gali, kalbėk, kai užsimerksi, tylė́k Bsg. Kai ateina girtas, aš netyliù Klt. A tau gera, a bloga: tylė́k, ir gana Ob. Tylė́k, o gausi į liūlę (veidą)! Jrb. Kai žmogus tỹlia, tai visi ir šokina Ob. Tylė́k, o tai papils dantis Tr. Aš tik tyliù tyliù dantis sukandęs Ėr. Tylė́jau dantis sukandęs, duonos plutą įsikandęs (juok.) Pln. Tylė́k dantis prikandęs, kad tavę niekas neklausia Pls. Tỹli ir kenčia dantis sukandęs Dkš. Tylėk – dantis iškalinėsiu! Sdb. Tylė́tum ausis suglaudęs, kolei da niekas nekliudžia Skdt. O mes tyliam ausis suglaudę, nė vienas balso neišleidžiam Jnš. Kad an kitų, tai kalbėtų, plepėtų, o dabar tỹli suraukę rūras Mžš. Nieko tu jai nepadarysi, vely tylė́k Ml. Su motriškums reik pūrus kantrybės turėti: reik tylė́ti i tylė́ti – anų nenušnekėsi Krš. Tylė́k ir žiūrėk, kol akis užmerksi Ps. Be savęs būdamas (sirgdamas) tylỹ i nieko nesakai: kap padarė, tep gerai Dglš. Tegu lojojas, o tu tylė́k ir mirksėk Žl. Tỹlite (tylėkite) – gėlėse sėdite, medžiai papuošta, saulė šviečia – ko reikia?! Slk. Čiūčiai liūliai, brangus kūdikėli, tylu ramu – ir tau reik tylė́ti (d.) Mrj. Visi prašė jį tylėtų J.Jabl. Tylė́k, tylėk, nebraudok! Pl. Mergele mano, kodėl tylė́jai, gal insileidus kitą turėjai? DrskD26. Tylėk, neverk, motinėle, neraudokie, senutėle LLDIII403(Mrc). Oi tylėk, neverkie, mano mergužėle, kai sugrįšiu iš karužės, aptversiu darželį LTR(Nmn). Tylỹ, neverk – su žmogum nemožna sus'ūturt! Švnč. O tylė́k neverkie, jauna seserėle, aš išjosiu, vėl parjosiu DrskD41. Par dieną tỹlia, naktį sau ans (svirplys) gieda Lž. Visą valią turėsi, jei prieš mane tylėsi LTR(Brt). Tylėt mokąs R371, MŽ498. Jėzus tylėjo ir nieko neatsakė VlnE196. O kurie pirmi ėjo, draudė jį, idant tylėtų VlnE42. O tas vyras nusistebėjo ir tylėjo BB1Moz24,21. Mano žmonių ir švento miesto išpūstijimą regėti ir tylėti turiu BB1Mak2,7. Netylėk, ba aš kenčiu, žmogus nekaltasis PK86. Tylė́t liepia tose Užgavėniose ir paliaut nuog maldų DP106. Turi mokytis tylėt ir maža labai kalbėt SPI213. Prisakydavo, idant tylėtų SPII73. Bet anys tylėjo Ch1Mr9,34. Bet kalbame apie tyliamą apslėptą išmintį Dievo BB1PvK2,7. Priš vakarą, jei oras keisis, gaidys šauks, jei oras nesikeis, gaidys tylė́s Pp. Netylėjo teipogi prakeikta pelėda, kuri dažniausia nuo laktos vištelius rėdo A.Strazd. Visi paukšteliai čiulbėdami, tiktai gegutė tylėdama (d.) Vrn. | prk.: Baravykas, pakreipęs kepurėlę savo, kantriai tylė́jo Lpl. Laukai tỹli DŽ1. Tankai pasilikę tylė́jo Grš. Tyli miškas be žmonių Azr. Ir viskas tylia: ir oras, ir vanduo, ir šviesa prš. O „Raidėje“ darbininkai stoviniavo prie tylinčių mašinų J.Balt. Tyli sužeisti medžiai rš. Tylėjo naktis, tylėjo jūra tomis dienomis, tik žmonės girdėjo, kad smėlis ilgai vaitojo sp. ^ O aš tyliu kap liežiuvį nudegęs Dkš. Tỹlia kaip liežiuvį prarijęs Slm. Visi kaip negyvi tylėjo J.Bil. Tỹli i tỹli kai niemkus Klt. Tỹli susiraukęs kaip be kalbos (kaip be amo, be žado, kaip nemokąs kalbėti) Mžš. Tỹli kaip vandens į burną prisisėmęs Snt. Tỹli lyg replėm suspaustas Rmš. Tỹli kap siena Arm. Kai suėmė, tai tỹlia kaip čebato aulas Slm. Tylėjo kai pečius Sz. Tỹli [baramas] kaip lenta Slk. Tyli kap paskutinę duoną pakepus Mrc. Tỹli kai žemes pardavęs Šk, LTR(Jz). Anys tę tỹli kap žemė, neatsišaukdo Rod. Tyli kaip Martynas su bitėmis TŽIII376. Tỹli tỹli kaip Magdžia Ds. Jy vis susraukus, kaip avelė tỹli Šmn. Dabar jau tyli kap avelė, šlaunin inkirpta LTR(Rš). Tyli kai avelė kerpama LTR(Šd). Tỹli kaip skutamas Kvr. Nors papjauk jį, anas tỹli kaip teliokas An. Tỹli kaip su bulba gerklėj Dbk. Tyli kap šuo, muilą prarijęs LTR(Vlkv). Tyli kai mėsą valgydami LTR(Snt). Visi tyli – kap avižų sėja LTR(Alk). Tyli kaip grikis LTR(Ds). Jis tỹli ir tỹli kap stambas Rmš. Tyli kai kūmas maiše Rod. Tỹli kai grabas Ds. Tỹli kai tetulė svečiuos Kt. Tyli kai kiaulė, in svečius atlindus LTR(Jz). Tỹli kaip uodega svečiuose Ukm. Tỹlia kaip subinė Krš. Tỹli kaip svečio šikinė Vj. Tylė́siu kap šikna svečiuos Vlkv. Ko tyli kap ans galas svečiuos? Kt. Ko tyli kap šikna viešnagėj?! LTR(Al). Ko tylì kai šikinė kieme? Trgn. Ko tylì kap susibezdėjus? Gs. Tyli kaip ubago šikinė Dkk. Tỹli kaip katė, pieną išpylus Ds. Ji (šeimininkė) susrietus po lentyna kap kurapka tỹli DrskD225. Ans sau tỹlia, knapso kaip varna, musmirių užlesusi Pln. Tỹli kaip pelė po šluota Krs. Tỹlia kaip žuvis [v]andenė[je] Šauk. Tyli kaip ožys, į vandenį žiūrėdamas S.Čiurl. Tylėk kaip lapė! Rmš. Mergos tỹli kaip kvarkos, t. y. nedainuoja J. Tỹli kai pupa ausį užmetęs Kt. Tyli yt kiaulė kasinėjama LTR(Šll). Tỹlia kaip kiaulė, į ausį męžama Krš. Ko tylì kap kiaulė, ausin anmyžta?! Švnč. Ko tyli kaip katinas, pelenus prišikęs? LTR(Grz). Ko tyli kap pelų maišas? LTR(Lbv). Tyli – nors ant liežuvio mink Šd. Ko tylì – ar višta duoną atėmė (gėdiniesi)? Kt. Blogas būsi, kad kalbėsi, o netikęs, kad tylėsi LTR(Gdr). Daugiau tylėk, mažiau kalbėk Pnd. Vely mažiau kalbėk, daugiau tylėk LTR(Grv). Ka niekus kalbėt, tai verčiau tylėt LTR(Nj). Duokdiev geroj minutėj kalbėt, o blogoj tylėt Brž. Kas tyli, tą visi myli TŽIII385. Vienas tyli, kitas klauso LTsV111(Kp). Kas gyvi, visi blogi, katrie numirę, tie geri – tỹli ir tỹli Ktk. Tylėdamas neįkrisi par liežuvį į nelaimes VP46. Vai, nejudyk tylinčiõs bėdos Mrj. Kas tỹli, to nemyli Klvr. Kam šnekėt, o tam vargšui tylė́t Mrj. Dievą mylėsi, vargai bėdos tylės LTR(Mrj). Kad Dievas mylėjo, tai ir bėdos tylė́jo Sml. Tylė́k, – Dievas kelnėm maunas Ds. Kur tu tokių neįsileisi – tylėk ir Dievą mylėk Slm. Tylėk, o Dievą mylėk MitIII541. Tylỹ i Dievą myly Dglš. Tada buvo tokie laikai – tylė́k ir mirkčiok Ėr. Kai ponas šneka, tylė́k ir mirksėk Rmš. Tylia kai į Ponadievo užpečkį papuolęs LTR(Vdk). Su durniu susidėk – pupų rėtį pasidėk: pakol ės, patol tylės LTsV104. Dėl tos skylės visi tylės, tik tu vienas išsižiojai LTR(Vlkv). Rublis kalba, rublis tỹli Blnk. Pinigai kalba, pinigai tỹlia Lpl. Tylėk, varle, klausyk, ką dėdė sako! LTR(Nm). Nerėk nerėk – gausi i tylėdamas LMD(Šl). Ateina tylėdama, išeina giedodama (mirtis) Ds. Diedas bobą myli, boba peša, diedas tỹli (kuodelis ir verpstė) Dv. Namai ūžia, gaspadoriai tyli, atėjo žmonys, suėmė gaspadorius, o namai per langus išlindo (žvejojimas) LMD. Aš nekaltas – mane spardo, mano kuprą visi ardo. Aš tylėdamas kojas plaudžiu ir beplausdamas ramiai snaudžiu (tiltas) LTR(Ut). ║ Ser prk. neišsakyti ko raštu, nerašyti: Atsiprašau ilgai tylėjęs! Labai nespėju K.Būg. Lietuviai, suvaržyti spaudos draudimo, tylėjo rš. | Negali ir lietuvių spauda tylėti: kurs tyli, galėdamas teisintis, prisipažįsta kaltas rš. 2. prk. nieko nereikšti, nepasireikšti: Norėtum brangią išvysti pilį, kur garsūs amžiai užmigę tyli Mair. Bet telefonas tyli, tarsi metų metais niekas nebūtų juo naudojęsis rš. Pamylėjau vakar, pamylėjau šiandien, būtau gėręs, pamylėjęs, kad bačkelė būt tylė́jus in rytinei dienai DrskD231. 3. NdŽ, Grv nepasakyti, neišduoti paslapties, neišplepėti ko: Atsitiko – ir tylė́k JnšM. Kad ir dangus griūtų anta manęs, tai tylėtau, nieko nesakytau LTR(Kb). Visi mato i visi tỹli Bgt. Ko tylė́jai, ko nesakei, kaip laikas buvo?! Varn. Kogi jis tylė́jo, kad žinojo?! Mžš. Tik tylė́k dantį sukandęs, ba pats pražūsi Pžrl. Dabar tylỹ, o kap nueisi an sūdo, tai tada netylỹ Brsl. Visi tỹlia, kad i žmogų užmuš, svarbu tik, ka pinigų turia Jrb. Bet senis tylėjo ir nė senajai nieko apie tai nesakė I.Simon. ^ Tylė́siu kai užsiūta Erž. 4. Alk, Dkš, Slv miegoti: Eisim, vaikai, tylė́t Mrj. 5. refl. klojėtis, dirgti (apie linus): Sausą rudenį linam reik ilgai tylė́ties Krp. \ tylėti; atitylėti; ištylėti; nutylėti; patylėti; pertylėti; pratylėti; pritylėti; sutylėti; užtylėti

tylėti junginiai

• priversti tylėti