nasrai reikšmė

Kas yra nasrai? nasraĩ sm. pl. (4) K; R 1. snukis, žiotys (gyvulio, paukščio): Šuns nasraĩ, o žmogaus burna J. Nasruosè žiodmuo, liežuvis, dantys J. Bene i tau kaip varlei nasraĩ užaugo Slnt. Šuns nasrai dažniausia būva juodi Stak. Tas arklys kietų nasrų (sunkus pavaldyti) J.Jabl. Smakas iš piktumo dvylika sieksnių liepsnos iš savo nasrų išleido BsPI6. Karvėms nasrus užrišo, kad baubdamos neišsireikštų prš. Jaučiui kulančiam neužriši nasrų Mž31. Vikrus paukštelis išspruko ir nuskrido šalin, palikęs žalčio nasruose tik savo uodegos vidurį rš. Kregždukų geltoni nasraĩ Alvt. Ir nepasijuto [varnas], kai iš jo nasrų išpuolė sūris Tat. Žvirbliukas su geltonais nasrẽliais Ds. | prk.: Tu į mirties nasrus mane dar gyvą jau varai? V.Mont. Tik žiojasi žalsvi nasrai bedugnių S.Nėr. Slist, ir keliautojas dingo bedugnės nasruose Vr. Žemė prasvėrė i nasraĩs jį prarijo Ad. Vikriai, dideliais kąsniais kabino iš kalno žvyrą ekskavatoriaus nasrai rš. Didžiuliai geležiniai kalėjimo nasrai uždaryti iš vidaus rš. Kaip šiaudai traškėjo sausi mediniai namai liepsnos nasruose rš. Tokia baimė jį apima, kaip kad jis peklos nasruose būtų brš. Ir atadarė žemė nasrus savo, ir prarijo juos Ch4Moz26,10. ^ Pasislėpęs vilko nasruos, lapės uodegą rodo PPr401. Kas vilko nasruos, tas ir gerklėj Sln. 2. burna, lūpos: Man išpuško nasraĩ Pc. Neėmiau nieko nasruosna Zt. Smarkiai išdžiūvo nasrai Pn. Dar mažai žmonės žino, kad tavo per ilgas liežuvis, o nasrai kaip mintuvai V.Krėv. Kučmeistras ... žmonėm, kai verkė, nasrus kamšė kulokais, kraujo klanan merkė A.Baran. Kraujas pratrūko par nasrus, ir trečioj dienoj pasimirė Sz. Piktas kvapas iž nasrų SD32. Pypynė, kurią, skersai nasrump pridėtą, pučia SD53. Tikėsi tu iš širdies visos ir skelbsi savo nasrais Mž375. Pradest ... jiemus savo nasrais ing akis kalbėti BPII22. Teip bylo tas pašlovintas sūnus jo per nasrus pranašo MP143. Žodis išėjo iš nasrų karaliaus ChEst7,8. Nasrai yra pilni keikimo ir kartumo BtPvR3,14. Druską ing nasrus dėti Vln57. Mausu į nasrùs su bulbe – nebskalampysi! Krš. Ėda pilnais nasraĩs, o darbo nematyti Šts. ^ Aukso nagai, vilko nasraĩ (apie gerą amatininką, bet girtuoklį) Ėr. Karvelio plunksna už kepurės, o vilko dantys nasruose LTR(Šn). Tėvas miela, motina miela, savi nasrai dar mieliau rš. Jo nasruõs pareis ir žemė, ir trobelės Sdk. Išsižiojo, kad pro nasrus ir subinė matytis (labai smarkiai išsižiojo) Krtn. 3. prk. menk. gerklė, balsas: Jų i nasraĩ toki – geri ka užtraukia, tai gražu Gs. Nasrai kai piktos anytos Švnč. 4. anga: Riskit didžius akmenius prieš nasrus lindynės ir užstatykite prieš ją vyrus ChJoz10,18. Ir atrisdavo akmenį nuog nasrų šulnies ir girdydavo avis Ch1Moz29,3. Kad viens atrišo maišą savo ..., tada išvydo pinigus savo, štai nes buvo nasruose maišo jo Ch1Moz42,27. Vienog didesniai turia pavėdauti [vaismedžio vainikas] į katelą arba tauralę plačiais nasrais S.Dauk. 5. bot. žiedo vainikėlio žiotys: Nasrai – kiurynė tarp dviejų lūpų P. 6. apvalūs ašmenys: Kerteklė buvo su apaliais nasraĩs geldoms, staktoms iškirsti Šts. ◊ nasrùs atvérti pradėti kalbėti: Atvėręs nasrus savus, mokė juos DP532. nasrùs áušinti kalbėti: Be reikalo jis neaušins nasrų rš. nasrùs láidyti šaukti: O Margis ir aplink bėginėja, ir nasrus laido (loja) rš. nasrùs paléisti imti rėkti, šaukti: Jis kai paléido savo nasrùs, kad rėkė, tai rėkė Vad. Kad paleĩs nasrùs, net laukai skamba Gs. nasrùs už(si)čiáupti (uždarýti) nutilti: Tu užčiaupk savo nasrus rš. Užsičiaupk nasrus, ka negautum! Gs. Teuždarai gi savo nasrus, kurie kalba MP143. nasrùs užčiáupti (užkìšti) (kam) nutildyti: Ko čia pliurpi, mes tuoj užčiáupsim nasrùs Vad. Užkiškit jiems nasrus! rš.

nasrai sinonimai