klabinti reikšmė

Kas yra klabinti? klãbinti (-yti), -ina, -ino, klabìnti (-ýti), -ìna, -ìno 1. tr., intr. [K] bildinti, barškinti, belsti: Duris klãbink, tai atdarys, įleis tave J. Vėjas klãbina langą – klab, klab – ir atidaro J. Klãbina klem̃barį J. Atjojo bernelis durelių klabìnti, po stiklo langeliu laiškelio skaityti Smn. Kaimo šunis lodinot, susiedo duris klabinot Srj. Atjoja šelmis bernelis, klabin klėties dureles (d.) Dl. Neklabinant juk nei dangus neatsiveria A1884,281. Iškrikome kas sau į visas šalis klabint į vartus ir duris LzP. | prk.: Klabina į širdis skaitytojų iš vienos pusės čigonišku būdu V.Kudir. 2. tr. prk. judinti, klibinti: Ir liežuvio dykai neklabina Pšl. 3. tr., intr. kalenti (dantis): Kailiniai namie verkia, o tu klabini dantimi Vlk. Kalbėjo, klabindamas dantis LzP. Dantis klabinti ŽCh182. 4. tr. A1885,76 prk. kreiptis į ką, kalbinti, raginti: Ačiū tamstai, kad klãbini mane J. Klãbinau meistrus – nėkas neapsiema greitai padirbti Grg. Nenoriu ano klabinti – gal nešnekės su manim Kal. | Šitai merges klãbinu eiti ravėti KlvrŽ. Kiek aš klãbinau papunį važiuoti į mišką, bet ans nevažiavo, ir tiek Slnt. | Ko čia klãbini (vargini) žmogų be reikalo – šalin eik Vvr. Ana klãbina (ukatija) valgyti J. \ klabinti; atklabinti; įklabinti; išklabinti; nuklabinti; paklabinti; praklabinti; suklabinti; užklabinti

klabinti sinonimai