narstyti reikšmė

Kas yra narstyti? 1 nárstyti, -o, -ė 1. K, Ad žr. 1 nardyti 2: Netoli mūsų laivo pasirodė ir pradėjo narstyti ruoniai ir jūros kiaunės rš. Ko tos žuvelės šiandien teip nársto po tą Antvardę? Skr. Ar matei, kap antys nársto? Dkš. Ant kalno malūnėlis, pakalnėj ežerėlis, tę krykštė, nárstė raiba antelė, netropijus pulkelį (d.) Klvr. Vaikai narstė vandenyje rš. Jūreles plaukiau, dugnužy nársčiau, kol mergelę prityriau ir žodelį išvyliau (d.) Krsn. | prk.: Vežimas tartum laivė žalumynuos narsto rš. | refl.: Upėj žuvelės nárstos ir plauko Kp. Po vandenį žąsys nárstos J. Ančiulė po kraštą irstės, po dugną narstės – nerado vainikėlio d. O, anas gerai nárstos OG344. | prk.: Vieškelis išlijęs, išbliuręs, stabulės narstėsi marmalyne rš. Par vidurį kiemo koki buvo duobė – nárstės tekiniai Ms. Ka šliužo nebus, tai plūgas kai kurmis nárstysis (įlįs ir vėl išlįs), niekaip jo nenulaikysi, o daba šliužas spust – noragas kilst Šmk. 2. žr. 1 nardyti 4: Gamyklos kieme šen ir ten narstė inžinieriai, pasikišę po pažastimis brėžinių ritinius rš. Gavęs pluoštą atsišaukimų, Bronius vikriai narstė po miesto gatves bei skersgatvius, lipindamas prie sienų bei tvorų rš. Lesnykas nárstė nárstė po medžią (mišką) Arm. Katinas nársto po kojom Švnč. Ieško, nársto, kad ką pavogt Ppr. Žemę, kurioje tu narstai, eš tavo krauju raudoną padarysiu BBEz32,6. Lengvosios mašinos nuolat per šį miestelį narstė rš. | prk.: O kad aš audžiau drobužes, o kad aš audžiau plonąsias, šauniai nárstė šaudyklėlė par plonąsias drobeles JV704. 3. žr. 1 nardyti 5: Narsto po erdvę grakščios kregždutės S.Nėr. Ore judrios blezdingos narstė V.Piet. Pempė narstė aplink galvas, net jos plunksnos švilpė rš. | refl.: Kregždės arčiau pažemio narstosi rš. 4. refl. vikriai darbuotis, suktis, bėgioti: Nárstosi nárstosi su tais darbais Gs. Kad ir tik po moteriškus trūsus nárstytis, vis tiek daug atliepia Gs. I má[n] kap jaunai – nárstykis nárstykis visur Gs. 5. refl. laipioti, karstytis: Nesinárstyk po medžius – nukrisi! Stč. Per tankynę žvirbliai narstos kaip pelės, ant šakų ir stuobrių laipioja vikriai Blv. \ narstyti; įsinarstyti; išnarstyti; panarstyti
2 nárstyti, -o, -ė 1. tr. mazgyti, pinti, nerti: Jis virves, tinklą nárstė J. Aš nárstau pasaitus viedrams, o tu nárstai su virvele akį par akį J. Iš šilkelio kaspinėlius narstytau LTR(Alv). Pirštines nársto Ml. Verks tavo jauna mergelė, kaselę narstydama LTR(Lp). Vaikas iš virvių nera pynikę, baiga sau narstyti naginikę ž. Ot ilgai nársto (ado, lopo) marškinius, vis tiek kaip naujus Švnč. nárstytinai adv.: Audeklą nu mastuvų nuėmiau nárstytinai Štk. 2. tr. raišioti užneriant: Akmenis nárstyti į rankoves eita į talką, ne darbuoties Šts. Meškeres nárstau į kaklus ūdoms Plng. Ant šakelių, ant drabnųjų kasnykai narstyta LTR(Vrn). ║ atraišioti: Abi pradėjo narstyti ryšulį A.Vien. 3. tr. ardyti sunertas dalis: Šoko daužyt visas statulas, narstyt paveikslų rėmus P.Cvir. Šautuvą smulkiai narstyti gali tik ginklų meistras rš. | prk.: Susirinkusios moterėlės narstė (apkalbinėjo) ligonį rš. Negi įsityši kas mielas vakarėlis narstyti tą patį tauškalą! rš. 4. tr. sukti iš sąnarių: Nuobodulys žiovuliu narsto žiaunas rš. | refl.: Ryja, net nasrai narstos (godžiai valgo) LTR(Kp). Kai atsiguli, tai pliaukši sprandas, tartum nárstos nárstos Všn. 5. tr. G97 kartkartėmis sunerti vieną su kita, grąžyti, graižyti (rankas): Rankas nársto iš skausmo širdies Šts. Rankas narstydamas verkė ir, dūsaudamas pas degėsus nuejęs, vaitojo S.Dauk. | refl.: Šokam, būdavo, polką, kadrilį ir tą, kur rankom nárstais Vdš. 6. intr. raišti, šlubuoti: Nepančiok arklio rastu pančiu, aba narstys Ml. 7. tr. badyti, smaigyti, varstyti: Duobę išsikasėm ir dūmojam – anas mus nárstys [durklu] Dv. | prk.: Žusmerkęs (užsimerkęs) turiu, peršti, nársto akis, niekap negaliu vyzdėt Rod. Juodos mintys kaip adatomis smegenis narstė rš. ^ Kad jy nosia žemę nárstyt (susilenkusi eitų)! Lp. | refl. tr.: Velnias tai vienam kumštį panosėn, tai kitam. Jiem (susimušusiems bernams) dedas, ką tas tą kumščiais narstos TDrIV284. 8. tr. narplioti: Siūlus narsto Ašb. 9. refl. painiotis, laisvintis iš kur: Nárstykis, kaip pinklėse įkliuvęs Rm. 10. tr. vartyti, vartalioti, kraipyti (akis): Akis nársto su vyrais kalbėdama Šts. Supykusi narstė akis, griežė dantimis ir plėšė pagaliau savo marškinius M.Valanč. 11. tr., intr. kilnoti, riesti aukštyn: O girta girta – nepastovi, narsto galva Lp. 12. intr. grabaliotis, čiupinėtis: Anas nársto karvei po kojom ir nieko nepadaro Švnč. | refl.: Trijos tik dirbam, ale da ir ana nárstos (dar gyva, šį tą dirbinėja, nors menka iš jos nauda) Švnč. 13. refl. lankstytis, kraipytis: Narstykis tu tenai žmogelis tarp jų (tarp didelių ponų pakliuvęs, nepatogiai jausdamasis, drovėdamasis), taikinkis Jnšk. ◊ akimì nárstyti piktai žvilgčioti: Inteini in tvartą, tai tik akimì nársto [veršis] Rmš. \ narstyti; apnarstyti; atnarstyti; įnarstyti; išnarstyti; nunarstyti; panarstyti; pernarstyti; prinarstyti; sunarstyti; užnarstyti

narstyti sinonimai