nurėkti reikšmė

Kas yra nurėkti? 1 nurė̃kti, -ia (nùrėkia), nùrėkė 1. intr. Krč rėkiant nueiti, nutolti: Rėksnys jau nùrėkė, t. y. nuėjo rėkdamas J. Nùrėkė vaikas į galvijus Rm. | prk.: Nulėkė, nùrėkė dvi mašinos ant Jurbarko Skr. 2. tr. smarkiai giedant, nulydėti: Jau Mikučionies diedą nùrėkė [į kapus] Lp. 3. tr. išrėkti, išdainuoti: Pasako du, žodį nurė̃kia i vėl pasako Krč. 4. tr. rėkiant nurungti: Ką besakys marti, senoji vis tiek nurėks, jos vienos bus viršus V.Bub. Kad būt daugiau buvę, būt nùrėkta (rėkiant nubalsuota) Slm. 5. intr., tr. atkalbėti, atginti: Tik nùrėkėm nepirkt tos matarijos Ktk. Visi nùrėkė, kad brangu, ir nebepirkau Ds. Nùrėkė nuo sporto jį Dglš. Siūliaus, gal reikia ugnis ažkurt, ana nùrėkė – aš pati ažkursiu Ob. 6. tr. Ds, Trgn nupeikti: Ana šitam krašte nurėktà, Dgl. Visų nurėktas, nubartas, ką valgęs, ką nevalgęs, nebetekau aš paskutinės kantrybės J.Balt. Visi jį nùrėkė, ir nepriėmė darban Ktk. Žmonės dažnai ir be reikalo nurė̃kia Sdk. Jis neturi valios, žmonos nùrėktas Ig. Va, jam tėvai šitą nurėkė, tai anas ir liko vienas Ad. 7. tr. DŽ1, Ob išbarti: Paulina naują brigadierių kad nùrėkė už daržą Slm. Aš vaiką nùrėkiau, kad nesipeštų Mrj. 8. intr. paverkti: Pati [sumušta] nurėka nudejuo[ja] gumbais ir atleida vyruo Šts. Maršą buvo nurė̃kęs i vėl žviega Krš. | refl.: Nusìrėkiau nusìrėkiau ir išejau Krš. Nusirėkė atsisėdusi, o mums tiek buvo juoko Šts. Nieko jai nesakau, tik nusìrėkiu sau, kiek mo (man) telpa Erž. 9. tr. apverkti, apgailėti: Numirtų [ligonis], aš viena nurė̃kčio, i viskas Krš. Nū̃rėktas, ašaroms nulaistytas laiškas Rdn. Nū̃rėkiau visus pašalius, be vyro palikusi Als. 10. refl. R10, N verkiant išvargti: Mergos nusirė̃kusios, vis nesulaukia parvažiuojant vyrų Skr. Nusirė̃kę vaikeliai, sirateliai paukštuičiai Rdn. Žmonys neša nusirėkę mokesnius Ggr. Atejo senelis, sako, nu žmogau, ko tu nusirė̃kęs toks esi? Žr. Liūdnas miestas, nusirė̃kę žmonys (ps.) Pj. | Akys raudonos, nusirėkusios, kas tau bepriskirs akuliorius Šts. 11. intr. surikti (apie gyvulius, paukščius): Per Naujus metus diena pailgėjus, kiek gaidys nurė̃kia (tiek, kiek užtrunka gaidžio surėkimas) VšR. | refl.: Bet gaidys užlekia prieš pat nosį ant svirties drūtgalio ir nusirėkia lyg plėšomas sp. Zuikis, į duobę įkritęs, nusigando ir nusìrėkė: „Kvie kvie“ PP41. ║ tr. rėkiant pranešti (laiką): Tuoj vidurnaktis, dvyliktą nurėks gaidys J.Avyž. 12. refl. Varn prk. pasidaryti liesam, be grietinės. \ rėkti; aprėkti; atrėkti; darėkti; įrėkti; išrėkti; nurėkti; parėkti; parrėkti; perrėkti; prarėkti; prirėkti; razsirėkti; surėkti; užrėkti