rakštis reikšmė

Kas yra rakštis? rakštìs sf. (4), ràkštis sm. (2) 1. SD373, N, [K], I, M plonas medžio šipulėlis, įlindęs po oda, pašinas: Tokią didelę rãkštį insivariau pirštan Vžns. Pasvariau rãkštį panagin, kad nors neažtvinktų Lel. Rakštìs į pirštą įsmego, užlindo už nago J. Rugius renkant, įsmego rakštìs į pirštą Vkš. Įsmego į ranką rakštis, nežinau, kas ištrauks Pln. Inlindo pirštan didelė rakštìs Km. Didelis ràkštis palindo po nagu Krš. Rakščių prisivarau rankas (mazgodama nelygias grindis) Ėr. Rakštis sėtrijo ir maudė Vaižg. Iš to ràkščio toks mėlenas auga Krš. Eikš, vaikeli, išimk man iš rankos rãkštį Žgč. Eikš čia va, man iškrapštyk rakštẽlę Pc. Rakštį, adatos galiuką, stiklus ir kita išvaro kiškio taukai LTR(Ant). Kad rakštį išemi ir smilkai, gerisi pirštas J. | prk.: Ana yra rakštìs, ne boba: štis, neužgauk Skdv. ^ Tu man kai rakštis delne LTR(Dkk). Šitas vaikas tai man kaip rakštìs aky Ut. Eina kaip ant rakščių̃ (stypčioja kaip skaudamomis kojomis) Šv. Gulu kaip ant rakščių, visi pašaliai skauda J. Man šitas verpimas kaip rakštìs panagėj, neduoda spakainumo Lel. Šito kelionė tai kaip šikinėj rakštìs (labai trukdo) Trgn. Tas vaikas man tai kaip rakštìs širdy Krs. Kaip rakštis, į širdį įsismeigęs, ėda dabar Elzę priekaištas Pt. Žemės klausimas kaip skaudi rakštis erzina valstiečius prieš dvarą ir apskritai prieš šlėktą V.Myk-Put. Yra kaip rakštìs pašėlęs, nepasakysi anam nė žodžio Vvr. O žabalty, velnio ràkšti! DūnŽ. Barzdoj rakštis (šieno peštukas) Škn. Kupetoj rakštis (peštukas) Pnd. ║ prk. kliuvinys, nepatogumas: Tie gyventojai tai jiem tikra rakštìs Sb. Lietuviškieji vakarai greit tapo rakštimi valdantiesiems sluoksniams rš. ║ prk. dygus pasakymas, priekaištas, replika: Stimburio paleista rakštis pataikė Beniui tiesiai į širdį J.Avyž. | Kreivėnienei toji merginos šypsena – rakštis (žeidžia širdį, kelia nemalonius prisiminimus) V.Bub. ║ prk. sopulys, gėla: Išvyskig mano silpnybę, širdies rakštį ir baisybę, ką aš kenčiu nuliūdusi SGI95-96. ║ prk. apie kietą daiktą: Tešmuo sukietėjo kaip rakštìs: uždegimas galia būti Ms. Gerklė yra užaugusi: rynu kaip par rakštį (duria, peršti ryjant) Ggr. Būdavo, pareisi nuo šieno, nagai būs sušalę į rãkštį KlvrŽ. Pasidaro kaulai tokie kaip rãkštys [senatvėje] Skdv. 2. SD163,373, K.Būg, LKKIII124(Vrnv), Dv karstas: Va tik numirsi, rakštiñ indės, pakavos, žemelėm užpils – ir viskas Šlčn. Rakštiñ deda mirusį Asv. Rakštiñ jau para dėt, kap vežt reikia Btrm. Seniau dar dėjo kepurę rakštiñ Rod. Rakštáitę gi reikia padaryt Pls. Nūnai vainiką atnešė an rakštẽlės Pls. Ė kam man pinigai – rakštiñ nesudėsi, katari jauni, tebū jauniejiem LKKXIII134 (Grv). [Geriau] būtau aš jas paguldžius rakštiñ (būtų jos mirusios) Pls. Nubalęs, kaip iš rakščio atsikėlęs rš. Raštas ant rakšties B. Pirmiau tau rãkštį padaris, kap tu man ką padarysi Rod. ^ Kad tau rãkštį padaryt! Rod. 3. SD65, K.Būg kapo duobė, kapas. 4. N antkapis. 5. Bru kebli padėtis, sumišimas, suirutė: Kaip rakštis patiko, ir išsiskirstė visi ponai J. ◊ rãkštį dalýti toks vaikų žaidimas, kai pralaimi tas, kuriam atitenka duonos gabaliukas su rakštimi: „Dalyti rakštį“ jau ne žaislas, bet lošimas; kam nesiseka, gali pralošti visą iš tarbos duoną M.Katk. rakštìs tą̃sosi pãskum arti mirtis: Ė ką jau, aš einu, ir rakštìs paskum̃ tą̃sosi LKKXIII134(Grv). rakštìs regė́ti arti mirtis: Prapuolė jau ma[n] pasakos, jau rakštìs regė́t, aš neprijunkęs daug klegėt LKKXIII134(Grv). Rakštìs jau regė́t, ė vis pie berniokus amanija LKKXIII134(Grv).

rakštis sinonimai