sužibėti reikšmė

Kas yra sužibėti? sužibė́ti, sùžiba, -ė́jo intr. 1. suspindėti, sublizgėti: Laukuose sužibėjo pjovėjų dalgiai ir pjautuvai J.Balč. Lapkričio pirmomis dienomis neretai gerokai pašąla, ant kelių sužiba gruodas sp. Raistuose mėnesienoje sužiba gelsvai sidabrinis vilko kailis sp. O ir sudundėjo keliais, vieškelėliais, o ir sužibėjo žirgų pasagėlės LTR(Igl). 2. DŽ1 imti žibėti, šviesti: Ne viename Lietuvos kaime tik po karo sužibėjo elektros šviesa A.Vencl. Gal ir man nors kartą sužibėtų saulelės spindulėliai: aš daug esu pakentęs Lp. | prk.: Sužibėjusi viltis įpylė jėgų į sužalotuosius kūnus B.Sruog. 3. prk. imti švytėti kokiu nusiteikimu, išreikšti kokį nusiteikimą (apie akis, veidą): Vaiko akys džiaugsmu sužibėjo rš. Jo veide sužibėjo maloni šypsena rš. Sužibėjo staiga užgesusios grafo akys rš. Jo veide atsiranda rausvumas, rusvos akys sužiba kaip seno kuilio L.Dovyd. Suspurdo, akys sužibėjo – jį apėmė toks džiaugsmas, kad nepajuto, kaip balsu ėmė šaukti J.Paukš. 4. prk. puikiai pasirodyti: Ji negalėtų sužibėti visu gražumu rš. Savo siuvykloj jis pasisiūdino generolo uniformą ir mėgdavo kartais slapčia pasisukinėti, sužibėti prieš veidrodį rš. 5. Š, Lg, Krkn sudegti: Jokūbėl, išbrauk suodžius, bo kaipmat sužibė́sim Ps. Kluonas sužibė́jo loz balana Grv. Ka davė į tvartą [žaibas], tvartas ir sužibė́jo Gs. Žvakė, matai, sužibė́jo, nė anglių, nė pelenų Pš. Ubagas jam parodęs, kad jo (pono) žvakė jau čystai sužibėjusi, tiktai da mirguliuoja mažutytė liepsnelytė, ir gana Sln(Grz). Žvakės kol nesužibėj[o], tai negiso Pns. Šešios žvakės sužibė́jo, kol dukrelę pažadėjo (d.) Srv. ^ Kad tu sužibė́tai! (keik.) Vlk. \ žibėti; atžibėti; įžibėti; išžibėti; nužibėti; pažibėti; paržibėti; peržibėti; pražibėti; prižibėti; sužibėti; užžibėti