Kas yra svirti? svìrti, svỹra (-sta Š; Sut, S.Dauk, KŽ, svir̃na J, Š, svỹrna), -o intr. K, J, Š, DŽ, KŽ 1. N, M, L, Rtr, J.Jabl, DŽ, KŽ žemyn linkti, svertis: Savo svaru svìrsta pilna varpa J. Ta liepa svìro svìro in tą upeluką Iš. Šakos svìrsta svìrsta šermukšnio nuo sunkumo Klt. Patalai svỹrna ant žemės i muno kojas spauda Lkv. Strazdas giesmininkas lizdą susikrauna aukštoje eglėje, beveik ten, kur kankorėžių karūnos svyra sp. Obuoliai auga, šakelės svỹra BM409(Kp). Jis toli, tikrai! Ten, kur palei kelią svyra jovarai S.Nėr. Sunkios varpos sviro žemyn, žadėjo gerą derlių rš. Jau galva visai svỹra, nebematau, nė ką dirbu, laikas miegot Jnš. Man rankelės tirpsta, man galvelė svirsta LTR(Lnkv). Svìro, linko dirsios varpos, žirgams kojas blaškė JV64. Tai visai stov ant svirtinõs; ant parvirtimo, apvirtimo KI686. | prk.: O šiandie pražilus galva tau svyra nuo švino minčių S.Nėr. Kas metas vis svirnì, svirnì (mažėja jėgos) Krš. ^ Ponų pilvai svirsta į šakumus (labai nutukę) Lk. 2. K, KŽ į vieną pusę linkti, krypti: Seniukas nepaeina in kojų: atsistoja – stripi stripi ir svỹra šonan Ktk. Prikelia, pasodina jį (piemenuką) ant patalo, o tas į kitą šoną svirsta, negalėdamas akių pramerkti V.Krėv. Vanduo vis kilo, laivas vis daugiau sviro ant šono K.Bor. Iš žirgužio svirau, už ievužės stvėriau (d.) Knv. Svarčiai svỹra ant dešinės pusės KI150. 3. leistis: Saulė svìro į vakarus DŽ, NdŽ. Ir štai jau baigiasi diena, jau saulė svyra už kalnų V.Myk-Put. Saulė sviro vakarop, artėdama prie medžių viršūnių rš. 4. Ob eiti, slinkti kuria linkme, krypti: Į katrą pusę dabar svìrste? Bt. Išsibaro i svìrsta numie kaip ožka bliaudama Šv. Debesiai šįmet vis daugiau į aną pusę svỹra Krp. Žemaičiai apsiautė jus (juos) nu visų pusių ir svirdamys jau šen, jau ten ant savo greitais žirgais daugybes vokyčių vilyčiomis ir akstimis paklojo S.Dauk. 5. prk. artėti prie kokios ribos, eiti į pabaigą (apie laiką): Diena jau sviro į saulėlydį rš. Žiema sviro į galą sp. Ot, kai tu būsi toks kaip aš, kai tavo metai pradės svirti į saulėlydžius, kai pradėsi vysti kai šienas, tada išgirsi J.Paukš. 6. prk. turėti palinkimą, potraukį į ką: Bet aš juoba svirstąs ant nedoro nekaip ant pasidauginimo dorybė[je] M.Valanč. ║ DŽ jausti palankumą, simpatiją kam: Ji visa savo prigimtimi sviro į jauniklį Vaižg. ║ krypti, klostytis (įvykiams) kuria linkme: Vytenis svirstančią jau Lietuvos ūkę į prapultį savo drąsybe ir gudrybe pritūrėjo S.Dauk. Idant neregėtų ... amžinos prapulties, ant savęs svyrančios SPII50. ◊ rañkos svỹra neturi noro, jėgų (ką daryti): Nebedrįstu leisti pinigų bitėms gaivinti, kada žmonės negaivinami žūsta... Rankos svyra Pt. Imuosi darbo – rañkos svỹra NdŽ. širdìs svỹra (į ką) apie palankumo, simpatijos kam jausmą: In tave vieną širdis mano svirtų ir atsilsėtų A.Baran. \ svirti; apsvirti; atsvirti; įsvirti; išsvirti; nusvirti; pasvirti; parsvirti; persvirti; prisvirti; razsvirti; susvirti; užsvirti
svirti junginiai
- (nu)svirti, nusverti, (nu)svirti, nuvysti, svirti (į šoną)