telžti reikšmė

Kas yra telžti? 1 tel̃žti, -ia, -ė NdŽ, FrnW, KŽ, télžti NdŽ, FrnW, KŽ šnek. 1. intr. DŽ, Prk, Kal, Plt, Krš, Jnš smarkiai lyti: Télža, apsiūkusi DūnŽ. Télžė télžė, kol šieną supūdė Vvr. Mylą dienelę télžė i télžė, pūdė bulbeles Varn. Kiaurą naktį lytus telžė Rs. O čia lytus telžia, purvynai pabjuro Žem. Lytus telžte telžė J.Jabl. Lauke dar tebetelžė šlapdriba rš. 2. tr. KŽ merkti, šlapinti, drėkinti: Lytus telžia žemę Db. Daug kartų tais metais dribo ir vis tirpo sniegas, skiedė purvą, telžė laukus ir kelius rš. 3. intr. G116, Kos56, JI77, NdŽ, KŽ, Skr, Krš, Jnš, Lnkv, Brž, Šd, Dkk, Šmn, Žl, Vdš, Ml, Ūd euf. šlapintis, čiurenti: Jijė žėdną naktį patale télžia, t. y. męža J. Kol paauga, tai ir tel̃žia patalan Pnd. Mūso Jonis jau penkioleka metų, o dar į lovą tebetélža Kal. Jis miegodamas tel̃žia į patalą Grz. Duris atsidaro ir tel̃žia Pl. Mūsų irgi, kai pasigeria, įsitveria rankom stulpo ir tel̃žia Slm. Kap tik telši an skiedų, tai būsi vis apšašęs (priet.) Grv. Radus šlapia, peršerk jam šlapiu pasaitu – ir nereiks jam daugiau tel̃žt Trgn. Vesčiau Elzę, kur patale télžia JV38. Atsistojęs ant slenksčio ir tel̃žia kaip jautis An. Tel̃žia kai kumelė Ds. ^ Ant pakelės kiečio visi šunys telžia LTsV258(Km). | refl.: Tokis didelis bernas i da tel̃žias Dsn. 4. tr. NdŽ daug pilti: Kaisdamas valgyti netelžk daug vandens, viralo, taukų J. ║ laistyti, lieti per kraštus: Netélžk smetoną, nebus paskui sviesto Mrj. 5. tr. FrnW godžiai gerti, siurbti: Šitoj Paulina tai smetoną telžia ir telžia Viln. 6. intr. NdŽ sunkiai bristi, klampoti: Aš telžiau par purvus, t. y. bridau J. Ir ji pati, ir jis pats vis su vyžom télždavo, bet kaip neturėjo nieko, taip neturėjo Rm. Vienišas, pasikaišęs skvernus telžiu nykiais kaimo laukais basas rš. 7. intr. impers. būti šleikštu, gaižu, telkšti: Kai bulbių privalgai, tel̃žia burno[je] Rs. Burno[je] tel̃žia – rūgštymo noris Rs. 8. intr. riebėti: Ans telžte sutelžęs, t. y. riebus J. 9. intr. Rtr, NdŽ, DŽ1, NmŽ, Sml, Krkn duoti, kirsti, trenkti: Telžk par ausį, teeinie zurnydamas J. Tylėk, télšu su mazginiu! Rdn. Ka télšu par snukį, i žinosi! Krš. ║ tr. JI302, DŽ, KŽ mušti: Jei Šyvis laiku nespėjo ar neįstengė įsakymų pildyti, jį telžė botago drūtgaliu P.Cvir. 10. tr. BŽ617,620, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, Varn, Šd blokšti, mesti, sviesti, drėbti: Télžė pinigus ant stalo Jn(Kv). Telžė į žemę LTR(Kdn). Girtas tel̃žė kaimyną į griovį Srv. Supykęs bernas kad telžė katiną nuo stalo! Kair. Kitoje troboje, telžęs maišą į aslą, krokė vyras Žem. 11. refl. virsti, kristi: Slydi buvo, télžės i ranką nūsilaužė DūnŽ. Nu dviračio télžės, koją nusirabino Krš. Vakar télžiaus, šoną susitrenkiau, rankos nepriglaudu Krš. Gašus vyras, o télžės, susilaužė nugarkaulį Rdn. 12. tr., intr. prk. aštriai sakyti, drėbti: Télžk kokį žodį nutvėręs, nepasiduok! Krš. Protingas netel̃š kožnam į akį KlvrŽ. ║ piktai, aštriai barti, koneveikti: Simukas pradeda telžti ją piktais žodžiais kaip botagu P.Cvir. ◊ skū̃rą tel̃žti mušti: Noriu vyro, kurs nètelža skūrõs J. \ telžti; aptelžti; atsitelžti; įtelžti; ištelžti; nutelžti; patelžti; partelžti; pertelžti; pratelžti; pritelžti; sutelžti; užtelžti
2 tel̃žti, -ta, -o intr. 1. gulėti vandenyje, telkšoti, mirkti: Karosai telžta prūdo paviršiuo Ggr. 2. tirpti, šlampant smegti: Kuprotos, kietai sukaltos sniego pusnys telžo palengvėle, ilgai nepasiduodamos pavasario šauksmui J.Balt.

telžti sinonimai