Kas yra užplaukti? 1 užplaũkti, -ia, ùžplaukė intr. 1. plaukiant užslinkti (ant ko): Mūsų laivas dukart tik nenuskendęs: kartą per baisią audrą, o kitą – užplaukus ant uolos J.Balč. Užplaũkti ant seklumos NdŽ. 2. NdŽ plaukiant užlįsti (už ko). 3. prk. judant erdve užslinkti (už ko, ant ko): Saulė užplaukė už kalno T.Tilv. Ant išblyškusio mėnesio užplaukė lengvas, skystas debesėlis rš. 4. trumpam atplaukti: Vašylai užplaukia į upes tiktai išleisti ikrų rš. 5. iškilti į viršų, išnirti: Ùžplaukė paskendėlis (iškilo iš vandens) J.Jabl. Tik pasiners naras ir vėl po kiek [laiko] užplaũkia Ds. Supilk žirnius vandenin, katrie netikę bus – užplaũks Ds. Tie koriai [patekę į medų] ant viršaus užplaũkia Všn. | Užplaukė (atsirado, ištryško) seilė ant liežuvio, tai nė nuryt nėra laiko Vaižg. 6. Alk, Vlk prk. daugeliui iš karto ateiti, atvažiuoti, užplūsti: Kad ùžplaukė svečiai, nė nepasiruošėm kuo pamylėt Ds. Užplaũksma visi pulku, tai persigąs Ds. 7. prk. apsitraukti, užgriūti, aptekti: O jau akių jo kaktoj veik nematyt – visiškai užvirtusios antakių šeriais, tinuliais užplaukusios J.Balt. \ plaukti; antplaukti; apiplaukti; atplaukti; daplaukti; įplaukti; išplaukti; nuplaukti; paplaukti; parplaukti; perplaukti; praplaukti; priplaukti; razplaukti; suplaukti; užplaukti
užplaukti junginiai
- užplaukti (ant seklumos), užplaukti ant seklumos