varvinti reikšmė

Kas yra varvinti? var̃vinti (-yti K, Drsk), -ina, -ino K caus. varvėti: 1. R, MŽ, D.Pošk, N, K, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Ar čia var̃vinami lašai į akis? Kv. Piltinai pilk, o ne var̃vink Slnt. Nevar̃vyk riebalų žemėn, ba žemė nepariebs Rod. Kiaulės kraują varvina ant duonos ir duoda nuo dieglio Sln. | Var̃vina lašą [degtinės] brigadininkui, ką darys Jd. | prk.: Varvinkit rasą, dangūs iš aukštybės! A.Baran. Už storų langų uždangalų vis dar tebegrūmė griaustinis ir tebevarvino savo vandenį debesys Pt. 2. Ana var̃vino kraujį iš nosies J. Eglė (medis) smalą var̃vina Srj. O ten, ant smėlio kalnelio, pušys varvina sakus M.Katil. Varvino prakaito lašus nuo kaktos rš. Varvindamys prakaitą šoko stačiai į eketę S.Dauk. Kasryt kraują atlekia var̃vyt (imti analizėms) Onš. | Šaukė rūstybės Dievo krau[ja]s be reikalo varvinamas M.Valanč. | refl. tr. K. 3. tr. daryti, sunkti: Petrėnas darė ne tik alų, bet paslapčiom var̃vino ir degtinę Jnš. 4. tr. prk. taupyti: Kapeikelė [už darbadienius] buvo ui, teip var̃vysi, pakol suvarvysi End. Žmogus … pinigus varvina velniui skolai TDrVI168(Prng). 5. NdŽ žr. varvėti 4. 6. tr. leisti sušlapti, šlapinti: Kam tą švarkiuką var̃vini?! Krš. ◊ ãšaras var̃vinti 1. verkti: Ašaras varvino varvino, kol jų pritrūko Vaižg. Martynienė ašaras kaip pupas varvina Žem. Ar varvini ašaras už nedorybes tavo? M.Valanč. 2. skųstis, dejuoti: Ai, nėkas dar badu nedvesa, tik ãšaras var̃vina Krš. nósį var̃vinti Ds, Rm, Jnš, Vkš smaksoti, žiopsoti: Ko jūs čia dabar nósis var̃vinat? Lkš. prãkaitą var̃vinti sunkiai, daug dirbti: Prãkaito nevar̃vinsi – nėko neturėsi Krš. séilę var̃vinti 1. labai norėti ko, tykoti, smaksoti: Nevar̃vink séilės, – pyrago vis tiek negausi Slnt. Ko aš var̃vinsu séilę, – pati išsikepsu Rdn. Abu séilę var̃vina an butelius žiūrėdami – gal nebeturia pinigų Slm. 2. žavėtis: Gražus, visos mergos séilę var̃vina Krš. Var̃vink nevar̃vinęs séilę, merga ne tavo Zr. 3. pavydėti: Kai apsirišiu [skarele], tai séiles var̃vysta Slm. snárglį (smùrgą Pj, Šll, smùrglį Brs, snùrglą) var̃vinti Šk žiopsoti: Anas kelias valandas in ežero snar̃glį var̃vino Slk. Ko čia var̃vinat snárglius – marš į kamarą! Sk. Ko var̃vini snárglį, lyg būtum nematęs?! Vdk. Ko čia smùrglį var̃vini?! KlvrŽ. Svetys valgo, o juns var̃vinat snùrglą DūnŽ. Ko ten vis var̃vini smùrgą į tą daržą? Kv. \ varvinti; antvarvinti; apvarvinti; įvarvinti; išvarvinti; nuvarvinti; pavarvinti; pravarvinti; privarvinti; suvarvinti; užvarvinti