vienatijis reikšmė

Kas yra vienatijis? vienatìjis, -ė adj. (2) NdŽ, vienãtijis (-yjis K, Rtr, KŽ) (1) NdŽ; Q142, H, H169, Sut, N žr. vienatinis: 1. Vienatijis, vienintelis SD77. Tas buvo vienãtijis jų gyvenimo džiaugsmas Plšk. Ta juosta viena vienãtijė likusi Smln. Da mano vienãtijė viltis yra tos žolės Smln. Vienãtyjė klaipėdietė (nj.) buvau Tlž. Vienas vienãtyjis dorelis KI363. Mes tikim ing Jėzų Christusą, Dievo vienatijį sūnų Mž367. Ir vienatijes žmones iš jų padarysiu žemėje ant kalnų Israel, ir anys visi vienatijį turės karalių BBEz37,22 Tėvas ir sūnus ir šventa dvasia esti vienas vienatijis Dievas BPII185. Tą Dievą tikrąjį vienatyjį traicėje Tėvą, Sūnų ir Dvasią š[ventą] garbinkime nepaliaudami DP244. Ko biednas žmogus išpildyt negalėjo, tatai turėjo už jį išpildyt ansai žadėtas vienatijis sūnus jo (Dievo) MP49. Tasai, kuris kentė, buvo vienatijis sūnus Dievo SPII218. Visad teikis atviras ausis turėt ant maldų ir prašymo mūsų pagal šventų o tikrų žadėjimų tavų pergi tą vienatijį tarpinyką mūsų Jėzusą Christusą SE115. Niekas neregėjo Dievo niekados, vienatijis sūnus, kursai yra prieglaubstyj Tėvo, tas (jį mums) parodė Ch1Jn1,18. Štai išnešė numirusį, kurs buvo vienatijis sūnus savo motinos NTLuk7,12. Kuo kaltas buvo sūnus tavo vienatijis, kad jį matau pri kryžiaus primuštą? P. Šunių mėsa jų būdavo vienatijis valgis Ns1838,3. Anė būdavo jo vienatijis kūdikis, jo puikumas bei lūkestis LC1883,41. Palaitienė… savo vienatijės pasimirusios dukrytės lavonelį, įkapėms aprėdydama, ant savo kelių užsidėjo BsV88(Rg). Vienatijis išmaitintojis tas nabaštininkas buvęs LC1878,25. Tik vienatyjis iš to pulko švenčiausiomis akimis nuėjo tyliai pas išmintingąjį Vd. Tai yra tas vienatijis kelias, kaip nuo savo bėdos išgelbėtas būti brš. Vienatyjis jo goravimas, kad visi garbintini lietuviški laiškai rastų kuo didžiausią pasiplatinimą TŽV329(M.Jan). Tai buvo nuostabus, gal vienatijis valstietis, kurio nė per nago juodymą nepalietė valsčiaus diduomenės poniškumai Vaižg. Po bertainio adynos greito jojimo atsieko raiteliai daubą, kuri jųjų daubai didei panaši, vienatijis skirtumas, kad mažesne buvo rš. 2. Ksavero laiku jis tebuvo gangreit vienatijis žmogus Vaižg.