saviškis reikšmė

Kas yra saviškis? 1 savìškis, -ė smob. (2) K, J, NdŽ, sãviškis (1); RtŽ, M, Rtr, DŽ savas, artimas žmogus, savasis: Ans yr teip malonus žmogus – kaip savìškis Tl. Jis savuosius (saviškiùs) sveikus rado KII181. Paskum ir saviškį išleido į darbą J.Jabl. Saviškių tarpe visko būna: ir pešasi, ir bučiuojasi Jnš. Iš saviškių neskolija, ale vis iš svetimo Vdžg. Bobos nora saviškiùs surydyti (padaryti, kad rietųsi) ir lo[ja] Krš. Parbėga tas vaikas numie, pasako tims savìškiams Krp. Kad i sãviškis ateina, i tai loja Žg. Negana jam savìškės (žmonos), lenda prie svetimų Gs. Kodėl niekas saviškių neateina? I.Simon. Visą viešnagės pas tarybinius rašytojus laiką jaučiausi ne tiek svečias, kiek savas tarp saviškių P.Cvir. Marikė tarnaitė, neturtėlė, rodos, jam saviškė Žem. Vyriškas, vedęs moterį, randas saviškiu gentėms moters savo P. Duosiu bernui obuolių, o saviškiui riešutų LTR(Klvr). Turi patys ižg savęs ir ižg saviškių velinus išmetinėt DP228. Grįžta saviškiump su kaliniais Ch4Moz31(turinys). ^ Saviškio botagas, brolau, skaudesnis negu svetimo V.Myk-Put. Viešnios buvę išeis, saviškiai liks Prng.
2 savìškis, -ė adj. (2); SD359, R, N pačiam sau priklausantis: Daržus ka išėda [gyvuliai], vaikas nekaltas savìškis Grz. Nusivežėm berniukelį savìškį Brsl. Deksnys atėjęs atsistojo prie pat durų, nes draugija ne saviškė rš. Kitų ieško sau liežiuvių, o saviškį kojoms mina Gmž. Vedimai ir tekėjimai … bažnyčioje prieg saviškio piemenes tur būt daryti, nes kitaip negal būt tikri ir tobuli DP71. ║ kuris savo namų, savo kiemo: Kalakutė savìškė, tai nebijo gaidžio Jrb. ^ Saviškis šuva savam ne visais dantimis tekanda LTR. ◊ iš saviškio kaip pačiam būdinga, saviškai: Melus kalbėdamas, iš saviškio kalba, nesa jis (velnias) melagis NTJn8,44.