Kas yra apnikti? 1 apnìkti 1. tr. B, K apipulti, užpulti: Tą valandą įvažiavusius apniko šunys LzP. Nevaikščiok naktį, da šunys galia apnìkti Krž. Vilkai mano karveles apniko M.Valanč. Apniko kai varnos vanagą Sln. Bėga it vapsų apnikta rš. Neprieteliai mus apnìko iš visų pusių KI63. Pasiduoti jis nenorėjo, dėl to kaip apniktas liūtas gynėsi prš. ^ Vilkams bandą apnikus, šunis lakina S.Dauk. Apniko kaip varnos vanagą LTsV248. ║ tr., intr. apstoti, apspisti: Vaikai apnỹko motyną, kad duotum valgyti, t. y. antpuolė J. Beregiant apniko mane it šunys vaikeliai su lazdomis M.Valanč. Apniko kap kiaulės bulves Lš. Tos bitys ant to prakaito apnìko i sukando Prk. ║ intr. būti apipultam: Atejau į Kalvariją, tuoj ir apnikáu toms davatkoms KlvrŽ. | Kviečiai labai žoliums apnìko Rs. | Ekertin uodegą inkišiau, ana apnìko (apkibo) žuvių, ir parsinešiau (ps.) Km. ║ tr. padaryti, kad užpultų, užsiundyti: Mergelę piemenys apniko šunimis, o mergelė buvo jau juoką pažįstanti Šts. ║ tr. apsėsti: Dar blogiau, kai velniai žmogų apnyksta KrvP(Mlt). Sako, apnỹksta velniai Pgg. ║ tr. apipulti gausiai įsiveisus: Ir mūso laukus anais metais buvo kurmiai apnìkę Všv. Spragės kopūstus apnìko Vkš. Utėlės aną apnìko Skdv. ║ smarkiai apstoti, prispausti (apie ligas, bėdas ir pan.): Slogos muni apnìko Vkš. Avis, par žiemą supelėjusiu šienu šeramas, pavasariop sausis apniko M.Valanč. Visokios nelaimės mus apniko Krž. Bėdos apsėdo, vargai apniko, o kišeniuj nei skatiko KrvP(Jnš). Nepalaima mane apniko KBI36. 2. tr. prk. apimti, užvaldyti (apie jausmus, mintis ir pan.): Būdavo dienų, kai Levutę apnikdavo abejonės rš. Sukosi galva, apniko kažkoks nuovargis rš. Apniko baimė S.Dauk. Juokas apniko, negaliu nė žodžio ištarti Plng. Kad apnìko miegas, niekaip nebgaliu atsitūrėti, ir gana Šv. Netikėlius šiurpulys apniko S.Dauk. 3. tr. užklupti, aptikti: Šieną pjaunant, apnikau laukinių bičių lizdą Grdm. Matytis, kiaunė zuikį apnikusi bemiegant prš. Apniko lytus, ir sutiško muno vasarbačiai Šts. Vienkartu tokie apniko karščiai, jog žemė kaito S.Dauk. 4. intr. pradėti, imti ką daryti: Kai šuo šunį susitinka, tuojau uostyti apninka LTR(Kbr). Pilį turtingą apnikę jau buvo jie plėšti ir deginti HI. Keliu [piemenys] tekėti apniko SGI54. \ nikti; antnikti; apnikti; atnikti; įnikti; panikti; sunikti; užnikti
2 apnìkti (plg. la. apnikt) intr. atsibosti, įkyrėti: Ka trobõ[je] apniñka, išeisu į saulę pasėdėsu, nu daba, ka šálta – bėk atgaliau Vgr. Apniko man tas arklys, parduosiu Ėr. Oi tu Dieve, kaip apniko sėdėti! Slč. Apniko jau man gyvenimas, kad nors greičiau numirčiau Ps. | refl.: Su tais pačiais žmonėm apsinyksta RdN. \ nikti; apnikti; įnikti
apnikti junginiai
- (api)pulti, apnikti