atitempti reikšmė

Kas yra atitempti? atitem̃pti, -ia, atìtempė tr. KŽ; Ser, atatem̃pti, -ia, atàtempė Š, attem̃pti, -ia, àttempė KŽ 1. atvilkti, atitęsti: Jį atìtempė tie kuliganai prie kelio i visą sumuštą paliko Vl. Atitem̃psu karukus, i sutilps medžiai Vkš. | refl. tr. Š. 2. Vkš, LTR(Škn) prievarta, jėga atvesti: Jis nenorėjo eit – mes jį prievarta atìtempėm Ėr. Ką tu jį atitem̃psi – jis neis Jrb. ║ refl. tr. Kv, Krs su savimi, kartu atsivesti: Jy dajuto, ka duos už nuravėjimą šieno, – tuoj i močią atsìtempė [ravėti] Mžš. 3. Mrj, Vkš, Trgn sunkiai atnešti: Toli [v]anduo atatem̃pt žiemą Vj. Kažin ką jau čia atitem̃pia? Srv. Atìtempė karbą obuolių Dt. Kaip tiek atàtempei, rankų neištraukė? Aln. Kaip tu, vaikel, galėjai atitem̃pt iš kluono tokias dideles šiaudų rezgines? Skrb. Attem̃pk kelmą – sukaposim Pns. Ana ką tę šuva àttempia Lp. | refl. tr. KŽ, Slm: Būč miškan nuėjus, šakas kelias atsitem̃pus Ssk. Ar jūs šitą [rąstą] atsìtempėt malkai? Sug. ║ Mžš, Slk atgabenti: Tik kaip paėmė niankos tą lovą, atìtempė ir tą jos jaunikį, toj lovoj gulintį LB216-217. Ne eglaitė, bet didžiulė eglė buvo atitempta ir įvairiaspalvėm elektros lemputėm apkabinėta B.Sruog. 4. traukiant, tempiant atstatyti į vietą: Kumet išnirsta koja, reik atitem̃pti, atspausti į vietą – po kelių dienų viskas praeina Vkš. 5. refl. įsiręžti, išsitempti: Iššoko dvasia iš tos lempukės i žiūri atsitem̃pus Klvr. 6. refl. šnek. ateiti, atsivilkti: Tai jau ir atsìtempė, atsivilko Plv. 7. refl. KŽ atsigerti: Atsitempiau pyvo BzF187. ◊ lū́pas atitem̃pti rengtis verkti: Jam nepatiko, jis atitempė lūpas rš. \ tempti; anttempti; aptempti; atitempti; įtempti; ištempti; nutempti; patempti; partempti; pertempti; pietempti; pratempti; pritempti; raztempti; sutempti; užtempti