aptempti reikšmė

Kas yra aptempti? aptem̃pti, -ia, àptempė tr. Rtr, Š 1. LL97, Rd aptraukti, apdėti, apsiūti, apkalti ir pan. kuo iš viršaus ar aplink: Milelio aptem̃pdavo an kailinių Sdb. Nuspirkai medžiagos kokios i apìtempei paltelį Klt. Koja [sergančio reumatu] kailiu apsiūta, aptemptà Klt. Pagalvė aptemptà šikšna KŽ. Àptempė su toliu visą trobikę Krš. A gerai dratu [tvorą] apìtempei? Rš. Aptemptas tinklu bučius, etnografų nuomone, vėlesnio tipo už skalų ar vytelių rš. Auksais dantys aptempti – maknelės antmaustytos Šts. | prk.: Žliūgė vėlek àptempė burokus kaip su drobe Krtv. Tik skūra an kaulų aptemptà – toks suvargęs Krš. Rudens dienoms visa žemė vortinklių aptempta Šts. | refl. tr., intr. KŽ. | prk.: Rytą teip buvo gražu, ale apsìtempė rūku Slm. 2. LL113,129, Vkš iš visų pusių suveržti, apspausti: Gumą deda, ka aptem̃ptų par juosmenį Rdn. [Drabužis] àptempa subinę, pilvas išsprogsta – negražiai pasisiūna Krš. Jauniem – tik kad būt apìtempta visur Mžš. Pirštinės riešas arba kojinės atvartėlis paprastai mezgamas stulpeliais, kad standžiai aptemptų ranką ar koją rš. Aptemptas sijonas rš. Aptemptas švarkas rš. aptemptinaĩ adv. BŽ308. | refl.: Kelnės ankštos, apsitem̃pusios DŽ1. Apsitem̃pt diržu Lp. 3. LL112 apvilkti tampiu (glaudžiu) drabužiu: Aptem̃pti vaiką megztinuku DŽ1. | refl. tr., intr. Š, Alk: Apsìtempiau nesavu megztiniu – mažas Ktk. Apsitem̃pia tą siaurą manteliuką – kai koks skilandis Jrb. Pamatė, ka rūbas švarus, tai ir apsìtempė jau Pv. Mergos sarmatos neturi – kelnėm apstem̃pę Slk. Do jai taisytis reikia, apstem̃pk kokia suknele, i gerai Klt. Ant viršaus gi buvo apsitempęs kailinius, bet atvapai A1884,143. Velnias toks su tokia uodega apsidaręs, apsitem̃pęs (ps.) Yl. Velnias norėjo jo (žmogaus) skūrą apsitempęs eit žmonių gąsdyt BsPIV62(Brt). 4. padaryti išlavinto kūno, miklų: Aptemptì vaikesai parvažiuona kareiviai Rdn. 5. aptvarkyti, paremontuoti: Daba ir iš lauko tos trobos àptemptos, i langai surėžti Ms. 6. tempiant, traukiant apvežti, apvilkti aplink: Kuinas vos àptempė vežimą aplink tvenkinį LKGII616(Jrb). 7. Varn apibarti: Reikėjo tą senį aptem̃pti, ka tylėtų DūnŽ. ◊ vélnio skūrà apsitem̃pti pasidaryti tingiam, rambiam: Anas apsìtempė vélnio skūrà Ds. \ tempti; anttempti; aptempti; atitempti; įtempti; ištempti; nutempti; patempti; partempti; pertempti; pietempti; pratempti; pritempti; raztempti; sutempti; užtempti

aptempti sinonimai