sutempti reikšmė

Kas yra sutempti? sutem̃pti, -ia (sùtempia), sùtempė tr. NdŽ, KŽ 1. DŽ1, Trk truktelėti, timptelėti: I parvažiuos par ugnį, sutem̃ps arklius i leis Tl. Įvėrei, sùtempei [raštelį], čia [naginių] kilpos, iškišai Žlb. Vienas [dragūnas] taip sutempė savo arklį, kad tas net atbulas ėmė šokti Žem. Sutem̃pk arklius pakalniuo važiuojant, kad nebėgtų J. Tada pabunda jų (kuinų) savininkai, sutempia iš papratimo vadeles, trindami mieguistas akis Pt. Nebskubėjo sutempti žirgą ir įšoko į būrį skrejančiųjų S.Dauk. 2. Ser suveržti, sutraukti: Veizės, ka būtų stiprios rankos, ka sutem̃ptų tą milą [ritindami ant kočėlo] Kl. Musi mėšlalunkis sùtempė Grv. | Speigas sutempė kelius Šts. Vieną dieną sùtempa (šąla), kitą – lyna Šts. | prk.: Sùtempė (suremontavo) klebonas kleboniją ir bažnyčią, dabar y[ra] skambanti Šts. | refl. tr.: Bet laivo vadovas atsistojo, susitempė diržą, pakėlė skvernus, paprašė Alachą apginti nuo šėtono rš. 3. jėga suvesti. | refl.: Avys labai anksti vidun susitem̃ps Kp. ║ prk. patraukti, suvilioti kuo, sumasinti: Iš pradžios papiginsiu prekes ir sutempsiù žmonis prie savęs Ds. 4. Rtr, DŽ1, Vkš, Mžš, Ėr sunkiai sunešti: Sùtempiau iš vežimo visas bulves NdŽ. Sùtempė visas bulbas Švnč. | refl. tr. NdŽ. ║ suvežti, sugabenti: Mūsų su rogėm da sùtempė visus rąstus Bsg. | refl. tr. prk.: Po vieną, po vieną visą giminę susìtempė (susikvietė) čia Krš. 5. patempus traumuoti: Puldama raumenį sùtempiau Rmš. Sùtempė gyslas Pln. 6. refl. prk. pasistengti, pasispausti: Susitempė ir išritino maišą iš vežimo Šts. Dabar turėsim susitempti, kol žemėmis apmesim Žem. Ir labai susitempę išmoksta tik vienos lotynų kalbos rš. ║ refl. Šts, Brs prk. susitvarkyti, rimtai nusiteikti: Susitem̃pk gerai – mergių ateis Trk. Adomas ka susitem̃pęs – baimė Trk. 7. Vkš, Rdn, Užv, Up šnek. griežtai suimti, prispirti, subarti, sudrausminti: Tėvai sùtempė tokį kavalieraitį, nebjodos Krš. Sutem̃pk, ka atvežtų medžių DūnŽ. Kas čia būs, ka teip sùtempė su pyliavoms Krtn. Ka būčio nesutem̃pusi kunigą parvežti, tą atvėsėlį nė į kapus būtų nepriėmę Šts. | Sutem̃pti (sutramdyti) kieno puikybę NdŽ. 8. šnek. suduoti, užkirsti: Sutempė skaudžiai kumelę rimbu V.Krėv. Tik sutem̃pęs, sukirtęs arkliams ir išlėkė. Kad ejo arkliai į kalną! End. 9. refl. NdŽ susibarti, susiginčyti: Susìtempiau dėl bažnyčių uždarymo Ggr. ◊ pãvadžius (vadžiàs) sutem̃pti sugriežtinti drausmę, sudrausminti: Sutem̃pti pãvadžius, kad nesivalkiotų vaikas, kur nereikia Jnš. Sutem̃pk vadžiàs, nebūk durna, i bus gerai Jnš. \ tempti; anttempti; aptempti; atitempti; įtempti; ištempti; nutempti; patempti; partempti; pertempti; pietempti; pratempti; pritempti; raztempti; sutempti; užtempti