pritempti reikšmė

Kas yra pritempti? pritem̃pti, -ia (prìtempia), prìtempė tr. Š, NdŽ, KŽ 1. BzF187, LL21, KlvrŽ tempiant priartinti: Pritem̃pk virvę ligi stulpo DŽ1. | prk.: Prie socialinių problemų kartais pritempiamas ir kalbų tarpusavio poveikis LKXVI18. Išvados prìtemptos DŽ1. | refl. NdŽ: Prieškariniai studentai, svetur išsiblaškę, turėjo prisitempti ligi užsienio visuomenės lygio rš. 2. LL21 privilkti, pritraukti artyn: Na tai tą geldą pritem̃pia prie to jau pečiaus Sml. Vapsva išlindo ir, pritempusi jį prie urvelio, vėl įlindo į vidų rš. | refl. tr.: Prisitempia staliuką, užsirepečkina ant jo B.Sruog. 3. Mžš jėga privesti, atvesti: Led prìtempiau už ausies Lp. Antanėlis stvėrė Kazytę už rankos, pritempė pro brolius prie lovos, puolė ant kelių priešais motiną J.Balt. | refl. tr. NdŽ. ║ refl. tr. su savimi, kartu daug atsivesti: Prigužėję bobų visokių, vaikų baisiausia prisitem̃pę Mžš. 4. DŽ1, Mrc, Mžš daug prinešti: Prìtempei tu čia tų malkų, tai ir kojai vietos nėr Šk. Taip mun gerai, ka yra kas [v]andens prìtempa Krš. Ė [v]andenio pritem̃pia šitas diedas Švnč. | refl. tr.: Malkų prisìtempė visai žiemai Prn. | daug privežti, prigabenti: Priveža, prìtempa tėvams visa ko – ans prieina visur Krš. 5. Als, KlvrŽ tempiant pritvirtinti, sutvirtinti, priveržti, pritraukti: Neužsegei pasagos, matai – balnelis plampčio[ja], pritem̃pk, priveržk pasagas J. Nuvesk tą bjaurybę šunį ir pritem̃pk pri lenciūgo Up. | refl. tr.: Klynelį pakimš ir virvėm an ragočių pristem̃ps Pb. 6. prikloti, pritiesti: [Pavasarį] būdavo kluonai pritemptì drobių, balydavo jas Sk. 7. refl. tr. prisiauginti: Prisìtempė sodnų [žmonės], obūlių – nors vežimais vežk Krš. 8. šnek. prikimšti maisto: Duok kiaulei avižų, juo pilvą pritemps vežant vokyčiams Šts. ║ refl. tr. prisigerti, prisipliaupti: Prysìtempiau arbatos, ka ir prakaitas pilti pradėjo Vvr. \ tempti; anttempti; aptempti; atitempti; įtempti; ištempti; nutempti; patempti; partempti; pertempti; pietempti; pratempti; pritempti; raztempti; sutempti; užtempti