Kas yra malti? málti, mãla, mãlė (mãlo, mólė) 1. tr., intr. SD148, R, K smulkinti grūdus į miltus: Málti grūdus pusiauskardu J. Geros girnos gerai mala Mrk. Atėjau kruopų malt Ėr. Tu nemólei, tu negrūdai, tavas šaukštas kamenyčioj (d.) Lz. Susirinko penkios moters pyragėlių malti JV711. Malù malù viena, pasižiūriu – diena (d.) Slk. Mūsų maltų rugių duona Lkm. O ką tu ten dirbai, mielas Joneli? – Ir malau, ir grūdau, mielas poneli NS231. Nemaltaĩs grūdais parvažiavo: girnas betaisą malūne Šts. Iš malamos dienos purvini visi pašaliai Šts. | prk.: Man po krūtine mãla (labai skauda) Plv. ^ Škac mált! (sakoma, varant katę šalin) Rs. maltinaĩ adv., maltinõs: Rugius paprašiau maltinai (prastai) sumalti, o kviečius supikliavoti Rd. Maltinõs malta spirgutė neskani, geriau kriuštinė Šts. | refl. tr., intr.: Malinį namie mãlėsi NdŽ. Imk šešiolika gorčių [javų], málkis ir žinokis Lnkv. Javai mãlasi gerai NdŽ. Senovė[je] mãlos dėl savęs su tokioms girnelėms Mžk. ║ smulkinti, trinti, grūsti ką į miltus, į mažas daleles: Dažus mala pasidėjęs ant malamojo akmens Trk. Senis tabokelį bemaląs, į kišenę bepiląs LTR(Vkš). Malamoji puodynė dar vadinos tabokmalė Šts. Aguonų malamasis buvo su aštriu dugnu Šts. Dėk stiebus į malamąją ir suk (malk taboką) Šts. | Ką nors málto (pvz., kotletų) tai da valgo Gs. | prk.: Vėjas malė akmenis ir vertė juos smėliu Vr. Jie stovėjo prie laivo krašto ir malė cigarus savo lūpose rš. 2. tr., intr. virškinti: Pilvas valgį mãla Kv. Nesinori valgyt, nemala viduriai, apsireiškia paprasta skilvio sloga V.Kudir. Kas tau yr, kad pilvą susiėmęs vaikščioji? – Gumbas suiro, pilvukas nèmala Slv. Jau sykį gūžys nèmala, pilnas yr, vištą reik pjaut, i gana Jrb. 3. tr. mindyti, trempti: Nemalk tu tep tų dobilų! Dsm. Kam čia sėdite ir žolę malate? rš. 4. tr. trinti: Vaikas malė murzinomis kumštimis akis rš. | Málk (ištrink) vieną lazdelę (parašytą kreida, lošiant kortomis) Lp. 5. refl. nenustygti vietoje, judėti, krutėti, išdykauti: Vaikeli, koks esi neramus: per visą laiką maliesi ir maliesi Mtl. Ko maliesi lyg šuva maiše! VoL452. Ko tu čia apie stalą maliesi, ar nesėdėsi ramiai! Šn. Vaikai malasi po lovą Jnš. ║ Krš valkiotis, trainiotis: Gana jum máltis kampe, darbo pasieškokit! Ds. 6. refl. veržtis, brautis, su vargu grūstis kur: Kur čia malíes par viršų, par gvoltą į kuopą, t. y. lendi! J. Mãlasi žmonės pro duris kaip gyvoliai pro tarpuvartę Skdv. Aštuoni akruotai … per ledines tolyn malusies TP1880,27. Málkis tenai par tokį lytų (važiuok, vark)! Rs. 7. intr. tankiai judinti, krutinti: Kuinas neklausė Mendelio, tik žemiau palenkė galvą ir malė kẽliais kaip malęs, nė nemanydamas sustoti J.Balt. Šuo gerindamasis uodega mãla Lš. | refl.: Girtas svyrinėja, kojos malasi (painiojasi) rš. 8. intr. ilgai kartoti, atlikinėti vienodą veiksmą: Kogi te tie arkliai teip mãla (bėgioja ratu) po ganyklą? Sb. Ans visą dieną su dviračiu po kiemą mãla i mãla Dr. Jis mãlė mãlė (klaidžiojo) po tą girią, kol ėmė švisti Skr. Jis visur mãla ir mãla (važiuoja) Gs. 9. tr., intr. prk. tankiai, greitai kalbėti, plepėti, taukšti: Jis taip nesvietiškai mãla, kad nė suprasti negalima Paį. Mali mali, bent kiek patylėtum! Dgl. Mali mali kai tuščios girnos ir nieko neprimali LTR(Grz). Ir mala kai maleta Sln. Visą laiką tik piršlys mala rš. Žmonės stebėjosi, bobos malte malė apie keistą porą LzP. Ką tu čia malì vis tą patį Al. Niekus malì malì, ir nebėr galo On. ^ Kalbus kalba, melą mala LTR(Šll). Kur iškentėsi, kai visuose pašaliuose liežuviai pradėjo malti (prasidėjo apkalbos)! rš. Žinai, ką dabar mala pikti liežuviai? rš. 10. tr. mušti, pliekti: Aš tą šėtoną maliau tai maliau Vlk. Žalė pasileidus kitas [karves] ėmė malt (badyti) Gs. 11. intr. ulduoti, burbuliuoti (apie teterviną): Kaip tik išgirsi tetirviną malant, tai ir bus pavasaris rš. Tetervinas ūžia, mala, genys stuobry lizdą kala LTR(Blnk). 12. intr. sukti, apgaudinėti: Ką tu čia malì! Lp. ◊ liežuviù málti; rš plepėti. vė́jus málti meluoti, apgaudinėti: Ilgai tu mums čia vėjus malsi! J.Avyž. \ malti; apmalti; atmalti; įmalti; išmalti; numalti; pamalti; parsimalti; permalti; pramalti; primalti; sumalti; užmalti
malti junginiai
- (su)malti, (su)malti, smulkiai (su)kapoti, liežuviu malti, malti džiuvėsėliai