nusenti reikšmė

Kas yra nusenti? nusénti intr. 1. DŽ, Erž, Ėr, Tršk, Lp gerokai susenti, nukaršti, nusenėti: Ans nuseno J. Kai tik nusę́sta žmogus, tai tiek iš jo naudos Gr. Dabar aš jau nusenaũ daug Vlkv. O kaip nusenáu, dabar gaunu pensiją Varn. Tėvas labai jau nusẽnę Azr. Kaip nusẽnę šnekam, teip i jauni Trg. Jie nuseñs, vaikų nėra, ir paliks jai ta vieta Jnšk. Anys jau nebeina dirbt, nusẽno Lel. Jau visi mano eilės nuseno Sv. Nusenau, nieko negaliu inkąst Kb. Nusenau, gal jau ir pasimirt reikės Vrn. Taip jie nė nepajuto, kap nuseno, ir buvo laikas eiti į kapus LTR(Al). Nusẽnę jau – jaunystė praejo Grv. O kap tu greit nusenai Arm. Jaučiasi nusenęs, netekęs jėgų LTII231. Tai dabar jau Perkūnas suvis nuseno ir valdžią pavedė savo vaikams V.Piet. Nusẽno karvė, maža pieno Dv. Beržas nusẽnęs Ggr. Šitas medis da nenudžiūvęs, tik labai nusẽnęs Sv. ^ Kap daug žinosi, greitai nusensi Lš. ║ dėl senatvės susilpnėti: Mano galva gera buvo, ale dabar nusẽno, suvaikėjau Žln. ║ nubaigti senatvės dienas: Jijė galės ir pati pas tą mergučę nusę́ti Kdl. 2. išeiti iš vartosenos, pasidaryti nebeaktualiam: Naujai spausdinti Daukanto „Būdas“ dabar vargu bevertėtų; daug vietų (anaiptol ne visos!) yra nusenusios A.Janul. Nusẽnusi forma NdŽ. 3. pasidaryti nebešviežiam: Jagu parsineši daug duonos – nusénsta Ssk. \ senti; apsenti; įsenti; išsenti; nusenti; pasenti; persenti; prasenti; prisenti; susenti; užsenti