sukrus reikšmė

Kas yra sukrus? 1 sùkrus sm. sing. (2) J, Š, NdŽ, Kv, Pj, Jdr, Slnt, Dr, Ms, Als, Trk žr. cukrus: Sùkraus galvos didžiausios buvo End. Į arbatą įsidėjau saldžiai sùkraus Vkš. Įsiaus į kokį skurlį, duonos prikąsnos su sukrù ir įduos tam vaikuo Lpl. Premijos sùkrumi liuob gauti Šv. Sukrus yra brangus, o nė par pusę ne taip sveikas [kaip medus] S.Dauk. Sukrẽliuo, duonelei užtenka piningų Žv. Nu sùkraus ligos (nuo cukraligės) sesuo mirė Tl.
2 sukrùs, -ì adj. (4) Rtr, Š, FrnW; Sut, N 1. Q127, R103, MŽ135, I, Amb, L, NdŽ kietai susuktas, suvytas, neatlaidus: Sukri verpalai B205. Šitie siūlai atlaidūs, o šitie sùkrūs Lnkv. Sukrùs siūlas tvirtesnis už palaidą Vkš. Jei negalėsi greit per rankas leist [verpdama], jis (siūlas) išeina sukrùs Eiš. Nesuk par tankiai, kad nebūtų sùkrūs siūlai Kur. Sukrùs siūlas – neverpk, greičiau paleisk iš pirštų Azr. Kap nesùkrūs siūlai, tai razsileidžia Nmč. Sukrì verpatė, net garankštėjas Ds. Sukrì siūlai supuolė į garankštes, negalės išpainioti Užv. Tokis sukrùs siūlas, net in sūkarkas metasi Rdm. Sukrì vilna pusę šiltumo betura Vvr. Iš tokių sukrių̃ siūlų bus kietas nertinis Škn. Sùkrūs siūlai metmenim gerai, ataudam negerai Švnč. Dikčium siūlai sukrì: neita siūti visai NmŽ. Metmenam reikė sukresnių̃ siūlų Dl. Sukriū́sius siūlus padėsi į apmatus, nesukriejai liks ataudams Plt. Sukrì gija – bus stiprūs pančiai Trg. Pančių nereikia sukrių̃ – arkliams kojas gadina Krtv. Močekėlės kietos rankos: ... supina man kaselę sukriu raikštužėliu TŽI270-271(Prl). Kasa kaimyneliai man gilią duobelę, leidžia man duobelėn sukrojom virvelėm (d.) Prng. sukriaĩ adv. NdŽ, Pc, Vb, Sv, Nmč, Str, Grv, Lzd, Pns, Lp, sùkriai LKKI117, KlvrŽ, Up, Vlkv, Vrb, Br, Žvr, Pv; R, MŽ, I, N: Gija sukriai suverpta J. Sùkriai daug lengviau verpti kaip išlaidžiai Šk. Seilėk siūlą – sukriaũ suverpsi J. Jei metimui, tai reikia verpt sukriaũ, o jei ataudams, tai išlaidžiau Srd. Susuk sukriaĩ siūlą, tai bus geriaus tinklas megzt Krok. Kam teip sukriaĩ verpi – da siūlą nusuksi! Grg. Sukriaĩ suverpei: vienos garankštys, negaliu ir aust Krns. Kad truput sukrėliaũ verptum, būtų geriau Rm. Šitą botagą tik sùkriai suvyk, tai laikys per visus metus Gž. ║ išaustas iš kietai susuktų, suvytų siūlų: Sukrì drobė Ds. 2. Q73,74,218, SD28, 202, H, CI137, R, D.Pošk, K, M, LL115,273, BŽ627, Vkš vikrus, mitrus, darbštus, greitas: Sukri merga B, N. Sukrus žmogus B, MŽ. Katras žmogus labai sukrùs, tai da gali gyventi Ėr. Kaimyno žmona yra sukrì ir apsisukanti Klp. Sukrì boba: penkius vaikus apžiūra i darbą nulaiko Krš. Sena muno motina, bet dar labai sukrì Všv. Sukrì buvau darbininkė Grd. Sukrùs vyras – be peilio nepaimsi Dbk. Jis apie mergas sukrus LTR(Šš). sukriaĩ adv. K, KI190, KII225; SD202: Drūtieji aviliai dirbo sukriai sukrynelėsa, nėsa jų aulai buvo medaus ir perų pilni LC1884,1. 3. sumanus, apsukrus, gudrus: Vaikis ir galvą sukrią turėjo, ir nagus kabrius rš. Buvo sukrùs žmogus, ir tai apsuko Krkl. Latviai buvo sukresnì, buvo i tebė[ra] šiandien Lž. Sukrùs pirklys Ln. Buvo ieškoti ir surasti ... sukrūs vyrai RB1Krn27,31. | Visi [senovės lietuviai] buvo kalbos drąsios ir sukrios S.Dauk. Didei sukri dvasė Ns1833,1. 4. suktas, apgaulingas, klastingas: Sukrus mokslas rš. 5. K, NdŽ kuris greitai sukasi. sukriaĩ adv.: Jums garbė, kad vindas jūsų, sukriaĩ besisukdams, pakulų bei linų kuodelį nupeša greitai K.Donel. ║ kurį lengva sukti: Sukrùs kaltelis Mrj. 6. smarkiai sūkuriuojantis: Sukrùs verpetas NdŽ. 7. KŽ susisukęs, įvijas: Medį įvajį, t. y. sùkrų, sunku skelti JI670.