virkščia reikšmė

Kas yra virkščia? virkščià sf. (2) [K], J, K.Būg, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, LKKXI173(Zt), (4) LKKXI173(Zt) 1. SD139, N, LsB545, M, L, Š, OG233, BTŽ, JT283, Lkv, Snt, Srj, Sn, Pns, Grv kai kurių žolinių augalų (ankštinių, bulvinių) stiebas: Ant tos vir̃kščios yra daug brandžių, ankščių J. Žirnių vir̃kščios karvėm nata gerai LzŽ. Bulvės tik į virkščiàs išejo, o gumbų nieko nėr Krč. Vir̃kščios [, būdavo,] žaliuos kaip jei lig kasimo Rdn. Virkščiàs [bulvių] su dalgiais nukirsdavo Tlž. Daiktais ropučių virkščios nušalusios LC1884, 31. Runkulio – lapas, cibulio – laiškas, bulvių – vir̃kščios Smln. Prastokos bulvės, an vir̃kščių atrodė, ka bus geresnės Bgt. Žirnių vir̃kščios – pirmiejai vaistai prytvirtinei Kl. Padėdavom kuokštą žirnių an plokščio akmens, uždegdavom, kaip tos žirnių vir̃kščios sudega, o tai žirnių skanumėlis! Sk. Vir̃kščių pripjausme, sugrūdam i kepam Str. Pupelių virkščiàs atidavėm karvėm Gž. Žirnių vir̃kščių kokių švarių pasideda dėl alaus Kpr. Prilimpa prie žemės tos žirnių vir̃kščios Sb. Atšlaimas pilnas priverstas [žirnių] vir̃kščių Prng. Apdėjau bučių vir̃kščiom, žirnieniais (taip gaudė kurapkas) Klt. Kap iškuls, tai ir ėda [karvės] virkščiàs Nmč. Vir̃kščių kokių paduodavo arkliukui, pavasarį net sverdi Kvr. Tiktai avys virkščiàs ėda Btr. Lęšių vir̃kščios, jas karvėm šeria Pb. Šermukšnių žievėm dažėm, žirnių vir̃kščiosen Kls. Jei tep bus, tai vir̃kščios pradės pūt, pamargalės ir nebus agurkų Pv. Laisčiau laisčiau visa vasara [agurkus], išdžiūvo vir̃kščios vis tiek Slm. Auga agurkai vir̃kščiosen i pūsta Dglš. Virkštẽlės geltonos, suvis nėr agurkų Klt. Virkščiàs [vijoklio] nutrauki nuo tvoros ir numeti Rod. Apvynių sudžiovintų vir̃kščių įdedi vidurin [darydamas alų] Alz. Vyrai tvarko apynojų, nuimdami virkščias nuo virpčių M.Katil. Dočys su šešiais kūlikais, kuldami žirnius, taip nesvietiškai virkščiàs su spragilu daužė K.Donel. Kad aš jauna nuejau, nieko gero neradau, virbų tvertas dvarelis, virkščioms kimštas langelis D67. Kregždė čirena: – Palikau pilną žardą, atradau tik vieną vir-r-r̃kščią Ds. O vilkas veršelį papjovė, virkščių pilvan prikimšo LTR(Kb). Tas vagis atėjo pas dvarą, apsisuko virkščioms ir ritosi BsPIII228. O tavo mergaitė kokia garbanota! – Ant vir̃kščių pradėta Srj. Tos[e] virkštẽlės[e] [garstyčių] grūdeliai auga Alz. ^ Visų mūsų sesyčių rūtelės žaliuoja, tiktai tavo, sesytele, kap virkščia ruduoja LTR(Švnč). Rauginti kopūstai, ar ne pernai metų, kieti lyg virkščios J.Balt. Plaukai garbenėti, vir̃kščiom susisukę (ps.) Ck. Jo galva virkščių prikimšta (apie neprotingą) LTR(Švnč). Kai debesys vir̃kščiom išsitiesę – sėt žirnius Zr. Jei galvą skauda, tai paduok sėdynei virkščių LTR(Ds). Jei skauda galvą, tai paduok šiknai virkščių LTR(Vlkv). Vidury marių virkščių saujelė (sietynas) LTsV455(Dkšt). 2. LKAI113, Ds, Vb, Rk, Kp, Užp, Rd, Gs, Grš, Švn dalgio užlenktas storasis kraštas: Štai Taučius pabaigė plakęs; apžiūrėjo ašmenis, dalgės virkščią Vaižg. Dalgis turi virkščią, drobę, plakimą ir sprandą LKT203(Vlkv). Dalgė turi tris dalis: audeklą, vir̃kščią ir kaklą Tvr. Laimė, kad dalgė krito virkščià, o ne ašmenim Mrj. Kai pjauni, vir̃kščią visada spausk prie žemės Sv. Virkščià padaryta, kad nenulūžt dalgė Nmč. Dalgės virkščià išklypus Nmn. Dalgio virkščià pusiau trūko, kai siekiau tą akmenį Jrb. Kad traukiau per usnes [dalgį], tai ne tik kad audeklas, bet ir virkščià trūko Lzd. Kai susipjauna, sudyla dalgis, lieka tik virkščià Snt. Kai sudils dalgė, tai iš vir̃kščios pasdarysiu ylą Ktk. Čia dalgės drobė, o čia virkštẽlė Msn. ║ J.Jabl peilio geležtės storoji dalis: Peilio virkščià Gs. Su peilio virkščià gerai butelį atdaryt Snt. 3. galvijo bamba: To veršio virkščià kap i per stora Plv. Karvės virkščià daros, telinga Klt. 4. žr. virkštelė: Virkščia apsisukusi apie kaklą rš. 5. spragilo jungas: Iš šikšnos padarė kultuvui vir̃kščią Lb. ◊ ×vir̃kščių pakusà kas priekabus: Ko lendi lyg virkščių pakusa! Mrj. vir̃kščių vainìkas Trš, Erž, Kair, Msn nekaltybės praradimo simbolis: Patiko mergą striokas, kad nereiktų vir̃kščių vainìko nešiot Kt. Reiks per mišias su virkščių vainiku bobinčiuje stovėti K.Bor. Suviliota mergina pasmerkta stovėti su virkščių vainiku bobinčiuje rš.

virkščia sinonimai