žiovauti reikšmė

Kas yra žiovauti? žióvauti, -auja (-auna), -avo KBII195, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, LzŽ, DrskŽ; SD1138,215, SD287,452, Q203, MŽ, N, D.Pošk, S.Dauk, Sut, M, LL323, ŠT67 1. intr. norint miego ar nuvargus, plačiai praverta burna nevalingai įkvėpti ir iškvėpti orą: Jis žióvauja, kad miego nori J. Aš čiaudu nuo tabokos, o žiovaunu, kad miego noriu JI265. Ai, ka žióvauji, žiaunos nirna Krš. Teip žióvauju, ka, rodos, pliš žiaunos Krč. Ma[n] jau užėjo žióvaut Jrb. Ka žióvau[ja], raudoni smaginys, dantys balti, teip kaip geras šuo Sd. Žióvauja tik ir guli – nieko nedaro Grv. Žióvauni tik nu durnų kalbų Rdn. Tai žióvauju – da bus lytaus Jrb. Prie svečių nešnekėk žióvaudamas Dkš. Mat jau žióvauji, eik gultų Svn. Vaikai žióvauna, reiktų guldyt Btrm. Atėjo pirštis i pradėjo žióvaut Ps. Tokia nusprogusi, žióvauji – bene miego nori? End. Pabudau rytelį žiovaudama JV894. Kėliausi rytelį žiovaudama, šaukiau motinėlę gailiai verkdama LTR(Mrj). Darban eisi dainuodamas, patalan gulsi žiovaudamas TŽV602. Didžiūnai vėl dėl … pilvo apsunkinimo … po vakarykščiai puotai neišsimiegoję žiovauja [bažnyčioje], o Dievop širdies savo pakylėt … melsties negal SPII176. Žmogus, išvydęs kitą žiovaujantį, ir pats žiovau[ja] M.Valanč. O jūs, išlepę ir atšalę, apkurtę žiovaunat paikai Mair. Žiovaudamas uždenk burną ranka – velnias į pilvą įlįs LTR. Žemaitis ir žióvauti mislija Up. | Kiaulė gal meitėliuos paskėlus – nebeėda, žióvauna Dkk. Pradėjo žióvaut arklys – atleidė tinimą Jdp. ^ Žióvau[ja] kaip vilkas avėtyne Sd, Kl, End, KlvrŽ. Ko čia žióvauji kaip šuva kanapėse Kp. Žióvauna kap varna ant lietaus Nč. Žiovauna kaip ruginės prisisrėbęs LTR(Kv). Žiovau[ja] kaip menkė LTR(Plng). Ko žiovauji it karosas, iš [v]andens ištrauktas VP25. Nežióvauk tep, dar varna įlėks į koserę Dkš. Ankstybasis dantis rakinė[ja], vėlybasis žióvau[ja] S.Dauk. | refl.: Pasivartau, nemingu, i nė nežióvaujas Rdn. 2. intr. laukti nuobodžiaujant, žiopsoti, vėpsoti: Bernuželi, nežióvauk, kad tik duoda, tai ir mauk Rš. Ko žióvauji atsistojęs ir nepadedi dirbt? Kdl. Vienus samdininkus išleisti laukan – tai jau jokis darbas! Daugiau žiovaus stoviniuodami, negu dirbs V.Krėv. Tik gerai žiūrėk ir nežiovauk, – pasakė teta P.Cvir. 3. tr. menk. dainuoti: Atėjusios melsties talaluškas dar žiovaus Žem. 4. intr. žiojėti: Tegul nevidons pasidaugsina, peklos gi nasrai težiovauja RD193. \ žiovauti; atžiovauti; įsižiovauti; išžiovauti; nusižiovauti; pažiovauti; peržiovauti; pražiovauti; prižiovauti; sužiovauti; užžiovauti

žiovauti sinonimai