išžergti reikšmė

Kas yra išžergti? išžer̃gti, -ia (ìšžergia), ìšžergė NdŽ, PgrT26 1. tr. BŽ479, Rtr, KŽ, DŽ1 išskėsti į šalis (kojas): Išžer̃k kojas ir išsižergęs šokinėk skepetinę J. Išžer̃gęs vaiką an pečių nešiojas Mrc. Aukštesnysis [kareivis] atsismaukia munduro rankoves iki alkūnių, įsisprendžia į šonus, stovi plačiai išžergęs kojas V.Bub. | refl. SD1158, SD324, Q592, R, R58,332, MŽ, MŽ78,445, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, K, Š, Rtr, ŠT241, BŽ479, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ: Aš noru praeiti pro ano šalį, ans teip išsìžergė Sd. Stovi [vyrai] išsižer̃gę ir nekruta Slk. Regimantas negražiai stovi – išsižer̃gęs VšR. Matai, kai išsižer̃gęs eina [slidžiu keliu] Jrb. Du pūru kviečių suims ir antdės an pečių, nei išsižer̃gęs, nei nėko (apie stiprų žmogų) Sd. Ka aš duodu (kapoju), ka aš duodu tą vežimą [žabų] išsižer̃gęs Rd. Kaip reketis stova išsižer̃gusi [užpilta rupūžė], pastūmei į šalį ir gerk Stl. Išsižer̃gę visi parpa Krš. Aštuonios valandos, anos dar išsižer̃gusios [miega] – kokios tinginės Krš. Užlaižo kiek i valkiojas senis išsižer̃gęs Krš. Išsižer̃gę, išklišę girti velkas Rdn. Tėvas, žinai, girtas, eina išsižer̃gęs tų durių atdaryti Trk. Par rugiapjūtę nebė[ra] kada dainuot, vyrai eidavo namo išsižer̃gę [iš nuovargio] Sdb. Joti reikėjo šeši mėnesiai, teip ejai išsižer̃gęs Vgr. Jau aš sena esu, o da jaunesni išsižer̃gę vaikščio[ja] Kl. Atsisėsti turi gerai, išsižergti ir kojas savo išskleisti, kad galėtų kits ing ano starpą arba tarpkiškį gerai ir vigadniai, be sprūsties, be suspaudimo atsisėsti ir kojas savo toli ištiest DS285(Rs). Jis išsižergs negražiai, įsispręs plačiai ir stovi lyg tyčiodamos: „Ir ką gi man padarysite?“ Vaižg. Kampe užtverti, tie ėriukai mekendavo laibais, drebančiais balseliais, išsižergę ant ilgų kojų A.Vaičiul. Musė priešais bitę spyrės, išsižergus anai gyrės Sln. Kad išsižergęs morkus sėsi, būs morkai šakoti Šts. Jasius, nieku pasidergęs, tenegul ans išsižer̃gęs: jeigu papras taip daryti, turės bado pamatyti JD181. Jonis ligu pasidergęs, tenegulia išsižergęs S.Dauk. | Pati ka grėba tą šieną išsižergdamà (skubiai)! Žd. Ka matytumi, lėks kaip pasiutęs išsìžergdamas Trk. | prk.: [Valdininkai] laiko kėdes prispaudę, išsižer̃gę (viską apėmę, apkėtę) Rs. Ka reiktų tamstai pamilžt [kietą karvę], ir išsižer̃gtum (privargtumei) Jnš. ^ Ir stovi kaip merga išsižer̃gęs Sd. Sėda išsižer̃gusi kaip karvė Sd. I gulės išsižer̃gusi kaip karvė End. Išsižergė kaip vyža ant saulės (apie greit nuvargstantį) Šd. Ko dabar stovi išsižer̃gęs kaip gaidys? Snt. Ale toks snopis: kur eina, ten išsìžerga kaip karvė, nebežino, ka numus tura Pp. Išsižergęs kai Marijošiaus ropės LTR(Vdk). Išsižergęs kai čirvų kojinys NžR. Kad eina, tai eina išsižer̃gęs kaip su kyla Klm. Išsìžergė kai karvė ant ledo NmŽ, Vkš. ║ refl. išsiplėsti (apie sienas, ribas): Lenkai sumanė plačiai išsižergti: viena koja atsistoti Juodajame pajūryje, antra – Baltajame Vaižg. 2. intr. įstengti nužengti (ppr. platų žingsnį): Aš plačiai ìšžergu, platus muno žingsnis Krš. Didelis žmogus, tai gerai ir išžer̃gia Š. Andarokas neleidžia išžer̃gt Pns. Ar įplyšęs esi, ar kurių velnių, kad taip plačiai išžergi? Vaižg. 3. tr. peržengti: Ta Šatė nė koki upė – išžergama Šts. 4. intr. MŽ, N išeiti: Vaitaitis pamažu atidaro duris ir atžagarias išžergia į savo kambarį rš. 5. tr. praskleisti (drabužį): Apačia tokia i viršus toks – negaliu išžer̃gt suknelės Klt. Jau kitas padelkas išžer̃gęs atlekia [motociklu] Bsg. | refl.: Tų marškinių visas entis išsižer̃gęs Jrb. Tai da pasiuvo: entis išsižer̃gęs, skvernai skleidžias Jrb. 6. refl. suirti, pasileisti: Diktiejai vaikiai ilginių kūlį su kẽliais pribakiojo, kad neišsižergtų, ka nepasileistų ryšys Ggr. Medį ant medžio krauni i su vytėms suki, ka kartės neišsižer̃gtum Gršl. Kaip ne su savo rankoms dirba: krėslą nusiperki – po savaitės išsìžerga Pvn. Ką tims krėslams reik daryti, ka išsižer̃gę, svyruo[ja] Krš. 7. refl. part. nepajėgus vaikščioti, visai netikęs: Išsižer̃gęs esi, kam tavęs bereik Rdn. Be sveikatos, išsižer̃gęs, kam tikęs Krš. Pagulėsi kokį mėnesį išsižer̃gusi – galėsi tuokart siusti Trk. \ žergti; apžergti; atžergti; įžergti; išžergti; nužergti; pažergti; peržergti; pražergti; prižergti; sužergti; užžergti