žergti reikšmė

Kas yra žergti? žer̃gti, -ia, -ė KBII155, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. tr. MŽ, N, M, BzBkXXIV259, L skėsti (kojas): Žer̃k kojas į šalis, mokydamos šokinėti J. | refl. N, Rtr, NdŽ, KŽ. ║ intr., tr. R, N sėsti (ppr. ant arklio) skečiant kojas: Aš žergu ant arklio, t. y. koją keliu ant jo J. Gal ir neužtruksiu, – priduria, jau žergdamas dviratį rš. 2. tr., intr. daryti žingsnį: Kaip gali karvę ant kiemo laikyt: kur žergì, te blynas Mžš. Čia buvo mėlynė, kita kryžiuj (kryžkaulio srityje) – aš ir žer̃gt negalėjau Str. O o, didelis [berniukas], platį žingsnį jau žer̃ga Krš. Milžinas kap žer̃gs žingsnį – tai kelias mylias (ps.) Prng. Kur kiaulį svilina, negalima te žer̃gt [nėščiai], vaikas bus šeriuotas (priet.) Sug. Žergia kelis žingsnius atbulas rš. Pasitampė kelnes ir botkočiu pasiramsčiuodamas žergė porą laiptelių pasveikinti šeimininkės M.Katil. 3. intr. žengti perkopiant: Per slenkstį žergia ir griūna Ign. Aš par jį lipu, žergiù – neina nuo slenksčio, nesikelia niekaip Mžš. Tu tai jau i par slenkstį žer̃gdamas išgersi Str. Langą atsidariau ir žergiù Slm. Žer̃ga par notnėrę, kad i mižes nudega, bet neraus [tinginės] Sd. Perlipo vielinę tvorelę ir tiesiai patraukė, žergdamas per bėgius, į geležinkelio stotį J.Ap. Ji mostelėjo ranka ir pati ėjo daržo vagomis. Jis žergė iš karto per dvi, per tris M.Katil. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Nežer̃k per žmogų – neaugs Ds. Nežerk per agurkų ežią – bus kartūs agurkai Ds. ║ žengti, lipti į ką: Na, brač, žerk į kubilioką, mirk, prauskis ir trinkis Vaižg. 4. intr. Plk, Slnt, Krp, Km, Užp, Šmn žengti, žingsniuoti plačiu žingsniu: Žer̃ga, tik žer̃ga – nesugenam Krš. Kai žergiù dideliais žingsniais, niekas nebepaveja Šd. Žergė Valius, pasigėrėdamas rytdienos reginiu, ir trenkė kaktą į kažin ką kietą M.Katil. Tik baisu žiūrėt, kad kerdžius išgena bandą, ir tavo jaučiai pro vartus vaitodami žer̃gia K.Donel. | Kur žergì? Sdk. Bet Juzis, iš paskos eidamas, mato, kad Valentas žergia kažkaip nestipriai J.Paukš. 5. intr., tr. Ktk kerpant ar pjaunant kuokštais palikti: Atlaša dalgė žer̃gia Mlt. Dalgė labai siaurutė, sudilus, tai greit pjaut negaliu, žer̃gia, pievą gadina Lel. Žer̃gia žolę dalgė, reikia galąst Dglš. Tos žirklės žer̃gia, nebekerpa – reikia galąst Ut. Jei per avikirpes peržengsi, tai žirklės vilnas žer̃gia Km. 6. refl. vėptis, skirtis, skleistis į šalis: Siaurų kailinių žambai žer̃gas Šts. Tėvai, čia tavo kaklas še kai žer̃gias Jrb. 7. intr. prk. apkalbėti, užsipulti: Antra tokia yr Šilalė[je] – ant visų žer̃ga i žer̃ga Lkv. ◊ plačiaĩ žer̃gtis daug ko trokšti, siekti: O, plačiaĩ žer̃gas vyrelis – piningų lig kaklo, mergų pulkai Krš. \ žergti; apžergti; atžergti; įžergti; išžergti; nužergti; pažergti; peržergti; pražergti; prižergti; sužergti; užžergti