liauti reikšmė

Kas yra liauti? liáuti, -ja (-na), lióvė K; R 1. intr. nustoti, nutraukti, baigti, mesti ką darius: Liauk gerti J. Liaukiat, gaidžiai, giedoti, leiskiat munie miegoti D46. Ko taip, anūkėli mažas, anksti užsikėlei? – klausia jį senelė, liovusi verpti V.Krėv. Neliauja lyg vilkas nestaugęs LTR. Bet Jonas neliovė [prašęs], tada karalius leido jį namon BsPIII27. Namais Jokūbo vadintis neliauja KN17. Neliausiu garbint brš. Jokūbas liovęs buvo prisakyti savo vaikams BB1Moz49,33. Malonę savo rodo … liaujantims nuog griekų Mž354. neliáujamai adv. be paliovos, visą laiką: Teuždega neliaujamai liompas Ch2Moz27,20. neliáutinai adv. K; N be paliovos: Siuntinėja neliautinai kaimiečiai prašymus pas gubernatorius rš. Beveik niekur jį vieną nepalikdavo, neliautinai jį ragindami Ns1843,3. Jozuva pasiliko neliautinai šėtroje brš. | refl. R: Nors kada liaukis gėręs ir laidokavęs Gs. Jis liovėsi rūkęs rš. Degdami nauja mintimi, jie nesiliovė dirbę rš. Ans vien nesiliáuna piršęs Tl. Nors kartą liaukis čia neplepėjęs Žgč. Liáukis juokus krėtęs Šll. Ko tu neliaunies (nesiliauji) barusi tą mergaitę? J.Jabl. Jau liovėsi sniegas kritęs Rs. Miškas liovėsi ūžęs rš. Danguje nesiliovė žaibavę sp. Tvirtovę pulti nesiliovė visą naktį A.Vien. Liaukis apie tai ir galvoti rš. Kaip pasakiau, tai liovėsi trankytis ir rėkaloti Pns. Nu tėvo gerai gavo par kailį ir sulig tuo kartu liovės maluoti M.Valanč. Liaukitės piktai daryt DP25. Ir jis liovės su juo kalbėti BB1Moz17,22. Pradėjęs negerą darbą, ne benk, bet liaukies VP38. Liaukis tu, žmogau, ką čia niekus šneki! Lp. | Liaukis (apsiramink, neišdykauk), vaikali, valią gavęs, bet įkrisi į nevalią Plt. Liaukis ben valią gavęs S.Dauk. Liáukis, jei nesiliausi – bliausi (draudžia išdykaujantį vaiką)! Sdb, Jnšk. Kiek draudu, kiek peru, ale neliáunas, ir tiek Krš. Liaukis, bo pamatysi, kur pipirai auga LTR(Krč). Arklys neliaunas eidamas (nerimsta, šokinėja) Als. | Liaukis su degtine (mesk gėręs) Šts. O tas nėkame neliáunas su ta savo kninga (vis skaito) KlvrŽ. Nors kartą jau liaukis su pasaka tokia Mair. Pirmą dieną jūs liausitės su rauginta duona jūsų namuosu BB2Moz12,15. Nuo tų dalykų liovės, ir geras paaugo vaikas Šts. Ir liovėsi sekmąją dieną nuo visų savo darbų Bb1Moz2,2. Mokyk manęs kelių tavo, jeib liaučias [= liaučiaus] piktybių mano Mž67. Liaukiesi pikto ir daryk gera BPs37,27. Tų niekam nederančių daiktų neliaujatės DP230. Liáukis nuo savo papročio KI16. ^ Liaukis ir skanų radęs KlvK. nesiliáujamai adv. rš be paliovos. nesiliautinai adv. be paliovos: Nesiliautinai žmonių srovė eit nuo čia iki anapus marių Ns1857,3. 2. intr. baigtis, praeiti, rimti, nustoti buvus, tęsusis: Šalčiai žiemos tuomet liauna JD332. Vėjas liovęs apei pusdienį M. Tikt kai trečioji praslinko diena, šovimo liovė perkūnija RD193. Turiu didį sielvartą ir neliaujantį sopulį širdyje mano BtPvR9,2. Tvanas prasideda su neliaujamu didžium lietumi Ch6. | refl.: Šaltis liáujas, liovyjas KI258. Liovės vėjas SD31. Perkūnas ir ledai liovės Ch2Moz9,33. Į vakarą turėtų karštis liautis rš. Nutilsta vargonai, ir liaunasi giesmės rš. Ginčai nesiliovė ir tada, kai jie susėdo prie staliuko žaisti visto J.Balč. Po žmonis nesiliauja įvairios kalbos Žem. Vasarą žiogų čirškėjimas nesiliauja per ištisas dienas naktis rš. Karas liáujas K. Maištas tyksta, liovyjas, liáujas KI110. Kerštas tavo brolio liausis BB1Moz27,44. Pakolei žemė stovės, neliausis sėkla ir pjovė (pjūtis) BB1Moz8,22. Tada liovėsi jo bagotumas, jo didžiavimas, jo lėbavimas, puikystė, raskažis ir linksmybė BPII195. 3. intr. pasitraukti, atstoti nuo ko, palikti ką ramybėje: Liaukite nuog vaikelių, o nedrauskit juos eit manęsp BtMt19,14. | refl.: Liaukis tu nuo tų kuligonų, anys tavęs nenuves geru keliu Sld. Liaukitės nuog tų žmonių BtApD5,38. Išleida siuntinį pas Antikų, idant jis liautumias nu Egipto S.Dauk. 4. intr. (ppr. su neiginiu) kęsti, tvertis, išsiturėti: Nebliaudamì žmonės buvo sukilę priš valdžią Žeml. | refl.: Kaip gal liautis, t. y. datūrėti, tvertis J. Bitys ka kanda, tai tik paprūdelė[je] belióviaus Vkš. Troba šilta kaip tik pirtis, negal liáutis Užv. Negal liauties nė pro duris išeiti – toks speigas Šts. Tas vilkas nebesiliaudamas įpuolęs į priesienį LTR(Sln). [Motina,] nesiliaudama lovoje, išeidavo verčiau kitur LzP. Kojos negal liáuties iš skaudėsenos Mžk. 5. refl. būti, laikytis vietoje: Tas meistras dar vagis – niekas tavo neliáusis (joks daiktas nepabus, nieko neišlaikysi) KlvrŽ. | Girias iškirto, pelkes išdžiovino, ir kame besiliaus (kur dėsis) paukštelis? Blv. 6. tr. suturėti, sulaikyti: Žodžio žmogui neliaũs (viską pasakys, nelenks) Lkm. Anas jau nieko neliaus (neslėps, netylės): kap sumislijo, tep pasakys Tvr. 7. intr. leisti: Motina jam liáuna važiuot, ale jis pats nevažiuoja Žml. Jam neliaujama išeiti su savo teise dėl lietuvių kalbos iš Kauno seminarijos sienų LTI410. ◊ apmaudaĩs nesiliáuti turėti apmaudą, nesitverti apmaudu: Štai tebesėdžiu Kaune, nesiliaudama apmaudais Žem. džiaugsmù (džiaugsmaĩs, iš džiaũgsmo) nesiliáuti labai džiaugtis, nesitverti džiaugsmu: Džiaugsmù neliáunuos – sulaukiau sūnaus Ggr. Kai aš įeinu į kambarį, šeimininkė džiaugsmais neliaunas Užv. [Simonaitienė] nesiliovė iš džiaugsmo, kad toks ponas jai į ranką bučiuoja LzP. juokaĩs nesiliáuti nesusilaikyti nesijuokus, nesitverti juokais: Mudu su Tavadore juokais nesiliauname Žem. Ka baido, ka žavė[ja], įlindusi į peludę, ka aš neliáunuos juokaĩs KlvrŽ. O tas vyras negalįs juokais liauties, kad tas ponas aną muša LTR(ž). \ liauti; apsiliauti; nusiliauti; paliauti; susiliauti