misti reikšmė

Kas yra misti? 1 mìsti, miñta, mìto 1. intr. R, K stiprintis maistu, maitintis, valgyti: Darbo negausite, o misti reiks Žem. Sunkiai dirbau, vargiai mitau Smn. Jie blogai minta, prastai valgo Gr. Broliai mito iš savęs P.Cvir. Vasarą nedirbę, žiemą kuo misit? J.Jabl. Patys mintą leišiais ir kitomis žalesomis bei vaisiais S.Dauk. Mes tankiau pupoms mitom BM179. Minta balandžiai tiktai grūdais J.Jabl. Kuo bitelės per žiemą mìs, kad tokia šalta vasara? Grž. Kuo mistumbim ir penėtumbimės ant to pasaulio DP222. | prk.: Ten skausmais širdis minta A.Baran. Viena meile sunku mist – noris ir pavalgyt Tvr. ^ Minta kap šuo musėm LTR(Šn). Minta kaip šuo lukštais PPr386. Vienu kąsniu abidvi miñtam (labai sugyvename) Grd. mistinaĩ adv. K; MŽ: Nešerk tuktinai, ale mistinaĩ teduok J. Ne tuktinai, bet mistinai B. ║ gauti reikalingas maisto medžiagas: Besivystąs iš gemalo daigelis pradžioje minta sėkloje sukrautomis organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis rš. 2. intr. prk. gauti dvasinio peno: Puškinas sukūrė ir paliko tiek daug, kad ligi šiol rusų tauta minta jo palikimu V.Myk-Put. Godžiai stvarstė jos smulkius, kasdieninius gyvenimo malonumus, mito jaisiais, laukė geresnės ateities rš. 3. intr. gyventi gautu iš kur maistu, maitintis kieno lėšomis: Jinai mìto iš mūsų rūmo J. Kas ką duoda, tai mintù iš to Ig. Par trejus pirmūsius metus mito iš iždo M.Valanč. Šaudė paukščius, žvėris ir iš to pats mito ir motiną maitino Brt. Slankiojo ir valkiojosi pilningos gentės, kuopos, gardos, nieku kitu nemisdamos, kaip tik plėšimu, vagyste rš. ^ Iš gražumo nemisi TŽV623. 4. intr. gyventi, laikytis: Ar gerai minta gyvulys? Krsn. Mūsų senelis jau nebemìs žiemos Ds. Karvė sena, sena, bet da žiemą mìs Ds. Turėjo (veršiavosi) karvė, antrą žiemą bengdama misti Plt. Geras kumeliukas – žiemą mìtęs ir toks didelis Pc. Ant žiemos mìtusio kumeliuko užsisėsdavo vaikai ir jodavo Rm. Augymė žiemos nebijanti, darže mintanti P. Rezgių sodoj mito naguotas berniukas, vardu Stapė M.Valanč. Tas karalaitis nė badu mirt, nė sušalt neprivalė, bet paukščio lizdely mìto Jrk81–82. Norėtų kūnas gėriuose mist, priėst, prigert, išmiegotis ik norui DP488. ^ Paskutinę minta (su juo baigta) B. Kad tu nemistumbei! B. Kad tu nemistái nei vienos adynos! Vlk. 5. intr. Slč augti, bręsti, darytis sumitusiam: Kai aš tik mitaũ, čia buvo vaitas Krm. Ji, žmonelė, jau mìtusi: ketvirtą dešimtį varo Krp. Vaikščioja, daužosi kaip nemitę Srv. 6. intr. turėti patyrimo, būti įpratusiam, įgudusiam: Jau mitęs darbinykas Lp. Kas in ką mitęs (įpratęs, sugeba), tą gerai ir padaro Lp. 7. intr. rimti, būti, trukti: Jau temo. Pakampės, kuriomis atėjome, darėsi tamsios. Ilgai misti čia negalima buvo Šlč. | refl.: Knyga graži, o ne šventa, pas jums ilgai nesiminta O. 8. intr. miegoti, ilsėtis: Ar gerai mitaĩ? Krsn. 9. tr. MŽ58 eikvoti, leisti: Aš mitù [= mintu?] visus pinigus ant liekorių, ir tu daug išmitaĩ J. Pinigų misti N. ◊ vė́ju mìsti badauti: Piemenėlis beveik kasdien vėju minta LTR(Vv). Ašaros per veidus krinta, anas vėju kasdien minta LTR(Lkm). \ misti; atmisti; įmisti; išmisti; numisti; pamisti; permisti; pramisti; primisti; sumisti
2 mìsti, -a, -ė tr. plikyti karštu vandeniu salyklą alui, męsti: Atnešk salyklą, jau reikia mìst Sb. Aš eisiu alų misti Ps.

misti sinonimai