pritaisyti reikšmė

Kas yra pritaisyti? pritaisýti Š, Rtr; R418, MŽ566, H161, Sut, M, L, LL197 1. tr. daugelį (sugedusių) pataisyti: Vaje, kiek par savo amželį esu pritaĩsęs visko! Šv. ║ refl. tr. daugelį susilopyti: Kad nepristaisýsi, tai rūbo neturėsi Tvr. 2. tr. NdŽ daug įrišti (knygų). 3. tr. Q25, I, NdŽ, KŽ, Ėr pritvirtinti: Dailiai pritaisýk siūdamas, kad siūlė būtum daili J. Penkios nytys, o ant vienos pakojos būva pritaisýtos Nm. Pritaisýk pri pamautų žąslus – nepažaboto arklio nenutūrėsi Pln. Šakę prytaisýk kaip nors pry vežimo, ir nereiks nešti Šv. Prie girnom pritaisýta rankelė Aps. Až ragiukų pritaisiaũ [karvę], tai riečia galvelę, riečia – gal jai sopa Klt. Blinda, apsivilkęs ilga rudine, su pritaisyta ruda barzda, sėdi kertėje prie stalo rš. Uodegą pritaĩso [užgavėnininkui], kaip velnį padirba Kl. An pečių pritaisaũ (tvirtai uždedu) maišą ir nešu Jon. | refl. tr., intr.: Prisitaisýk plūdę prie meškerės DŽ1. Prisìtaisiau pri ekėčių tokį kumpą medį, ka nereiktų teip lig žemės pasilenkti Als. Bùrna [groja], tiktainos šakaliukus pristaĩso ir groja Mlk. Pristaĩso virvę až bolkio, toks kablys [kailiui ištempti] Aln. Vilkdavom iš balių žolę prisitaĩsę valkčius Rm. Su eldijom pristaĩsę pjaudavo viksvas Ut. 4. tr. Sml, Šv pridėti, prikrauti, pripilti: Ana pritaĩsė pilną puodą smetono J. Pilną kubilą burokų pritaisái ant žiemos LKT107(Tt). Namie nuėmė jam (jaučiui) skūrą, pritaĩsė bent kelius kubilus mėsos BM6(Kp). Tada mėšlų pritaisė ne tiktai tą kambarį, bet ir visą dvarą MPs. Su padaryne pritaisyti I. | prk.: O pritaisęs savo gurklį, vėl pasogą dera (d.) Ps. | refl. tr.: Du viedrus prisitaisýsiu pieno – veizėk, kiek smetono: pusė viedro! Trk. Prisitaisýsi pilnas gardis ir išvažiuosi į Klaipėdą Šts. 5. tr. pakloti: Viršininkas atsisakė nuo vakarienės, o prašė tik pritaisyt lovą V.Kudir. 6. tr. daug pakloti: Kas spės pritaisýti lovas tokiam būriuo! Rdn. 7. refl. apsirengti, apsivilkti, pasipuošti: Pats, pristaĩsęs gražiai, inskrido (įvažiavo) atšlaiman Dglš. 8. tr. Mlk įtaisyti, įrengti: Pritaĩso kapčius, apipilia žemėm, ir būna bul'bos Sld. Pritaisýk tu vaikam kokiuos ratelius Sdk. Buvo pritaisýta tokia mašina, kranas LKT315(Rk). In to ravo malūnas buvo pritaisýtas Vp. Du [namo] galai buvo pritaisýti Krs. Pasamdė muziką, sūpekles pritaĩsė Kvr. Teip pritaĩso ne vieną tą duobę [vilkams gaudyti], gal kokiom eilėm Ps. | prk.: Kas tokius goželius vaikus būt pritaĩsęs, kad ne goželis tėvas KzR. Prisisuko toks i pritaĩsė vaiką Krš. | refl. tr.: Anies pristaĩsė strelbą kokią ir šaudo Aps. Meškeriot turi pristaĩsę lazdas su rateliais – ir meta Dgč. Raktus [vagys] prisitaĩso ir išvaga Krš. 9. tr. I, Kzt daug pridaryti kokių daiktų: Yr jau pavalkų pritaisýtų Dglš. Tada i drobių, i rankšluosčių, i visokių daiktų pritaisýdavai skrynias, ne teip ką Mšk. Supešioju [plunksnas], pritaisaũ poduškų Žg. | prk.: Mergums vaikų yr pritaĩsęs – pasiutęs Krš. Vaikų va pritaĩsė, ė kur vaikai dėsis? Adm. | refl. tr.: Visi tura prisitaĩsę [ginklų], duos tei duos Užv. Šulnių nebuvo, dabar gal prisitaĩsė Lb. | prk.: Tų vaikų a reik tiek daug prisitaisýt – kiek vargo! Jrb. ║ daug suformuoti: Keršis, iš vakaro pritaisęs vagų, irgi stojo greta talkininkų J.Avyž. ║ priveisti: Seniau buvau nusipirkus muilo, tai pleiskanų pritaĩsė galvą Slm. | refl. prk.: Visokių dabar žul'kų prisitaĩsė, iš viso svieto suvažiavę Slm. 10. tr. I, N, Sz, NdŽ, Dbk, Sdk, Srv pagaminti (valgį, gėrimą ar ėdalą): Aš arbotytės pritaisýsiu – pasėdėk Km. Valgį pritaĩsius, bijojos tokiai aukštai žiūponei įnešt Jrk12. Ji savo talkai priešpiečius pritaisė BsPI71. Įdavė [žuvį] pačiai, kad pritaisýtų kaip reikia BM210(Pg). Gal čia kiaulei pritaisýta? Pc. Kas vakarą jaučiukam pritaisaũ lapų – brokus pradėjom raut Krs. Valgymus … gardžiai sau pritaĩso DP109. Kur nori, idant pritaisytumbim tau valgyt avinėlį Velykos? BtMt26,18. | prk.: Aš dabojau visą vakarą, vartus užkėlęs, ir jau buvau dėdei pritaisęs gerą vakarienę (numatęs, kaip atkeršyti) BsPIII79. | refl. tr.: Ji kiaulėm prisitaĩso vis iš vakaro Ėr. ║ pagaminti ko kokiam reikalui: Aš liekarstas pritaisysiu, ligos ugnį užgesysiu O. Su tums čemeryčiums pritaisytums ištepk savo visą kūną LMD. Vilkas alų darė, žvirblis misą maišė, gegužėlė nabagėlė apvynių pritaĩsė JV904. Su siera pritaisyti I. | refl. tr.: Turiu pristaĩsius liekvarstų Dglš. 11. tr. I, DŽ1, NdŽ, PnmŽ, Skr, Vg, Vkš, Skp, Paį, Tršk prigaminti, pritiekti (maisto): Ir prytaisei tu čia visko – kas ir suvalgys! Šv. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nubangos, pavadins muzikantą, pritaisýs valgyti skaniai, jaunieji pašoks, padainiuos Kl. Pritaisýta arielkos, užkandos Imb. Uogų visokių pritaĩsė, tik valgyk! Adm. Kūčiom pritaisýdavo dvyleka patrovų Bsg. Pritaĩso mėsos visai savaitei ir susmardina Slč. Pritaĩso jovalo – į lovį netelpa Krš. | refl. tr., intr. LKT48(Žd), Akm, Kal, End, Lp: Daug visko prisitaĩsėva, tai nereikėjo akių svilyt Jrb. Visako prisitaĩsė [vardinėms], o niekas neatejo Krš. Prisitaĩsė baliuo – stalai lūžo Rdn. Grybų vėl apent slėgtų prisitaisýsi Sd. Gėrimų visokių, valgių visokių gaspadinės prisitaĩsiusios Trk. Visokių mėsų prisikepėm, prisitaĩsėm Ds. ║ kokį kiekį pagaminti (maisto): Iš vidurio išsuki [salotų gūžę], tai pusę bliūdo pritaisaĩ Škt. 12. tr. LL197, KŽ pagerinti valgį uždaru, paskaninti, pagardinti: Tai buvo šiltas lynas su grikiene koše, pritaisytas aliejumi ir grybomis Blv. Arielka, pritaisytoji uogomis arba vaisiais I. Jokių valgių nevalgysiu, pritaisytų su česnaku rš. 13. tr. prikalbėti, prišnekėti: Ana jums pritaisýs ko reikia ir ko nereikia Nmk. 14. intr. NdŽ padaryti bloga, atkeršyti: Reik parašyti [skundą], reik tokims ponams prytaisýti Grd. Palauk, degučiau, aš tau pritaisýsiu, kad tu lig smerčiai man atminsi BM51(Skp). | Pritaĩso visos klaidų Sl. 15. tr. KII382, KŽ, Skd paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): O kunigas tave jau pritaisė į aną amžių I.Simon. Gramatika ir mokslas senovės kalbų nepritaiso vaikų nei ant gyvenimo A1884,51(J.Šliūp). Ketėdami pritaisyti sūnus į gimnaziją, geriaus pasamdykite naminius guvernerius TS1899,2. Pritaisykite du šimtu kareivių, idant eitų iki Cezareos GNApD23,23. Pats mus tavo šventop stalop pritaisyk brš. | refl. N, NdŽ, KŽ, Skd, Ob, Vb, Krs, Srv: Vieną kartą ir aš prisitaisiáu jums laišką parašyti Krtn. Kol prisitaĩso pas daktarą nuvažiuot, ir numiršta Slm. Aš neprisitaisáu (neištaikau) nėkumet atgulti KlvrŽ. Noria čia kast, bet vis dar neprisitaĩso Ps. Po trijų metų karalius prisitaisė savo dukterį apvesdyt su jos išgelbėtoju BsPI49. Jūs, piemenėliai, prisitaisýkit, ilgus botagus sau nusivykit BM412. Dienai pašventinimo prisitaisė, galima sakyt, priderančiai V.Kudir. Jeigu žmogus esi prisitaisęs mirti, tai jau nieko nebebijai I.Simon. Kursai … tims žodžiams netik …, tasai est piktai prisitaisęs Mž28. O kaipag turi prisitaisyt, kuris nori nuodėmių savų ižpažint? DK97. Jonas tuoj nuo marės užėjęs ir prisitaisęs (pritykojęs) greibęs ją (marių mergą) į glėbį Sln. ^ Neprisitaĩso kaip višta dėti KlvrŽ. Kol prisitaisis kaip meškos šokt! LTR(Jnš). 16. tr. padaryti tinkamą, sutvarkyti, parengti vartoti, naudotis: Vežimą pritaĩsė kūnui vežti NdŽ. O anys pritaisė dovanas BB1Moz43,25. O kad nueisiu ir pritaisysiu jums vietą GNJn14,3. O invedęs juos namuosna savo, pritaisė jiems stalą GNApD16,34. Tada kėlės visos anos panos ir pritaisė lempas savo BtMt25,7. | refl. tr.: Vakar ratus prisitaĩsė ir šiandie anksti išvažiavo Pb. Aš tuoj tuoj būsiu gatava; ogi tu ar jau vìsa prisitaiseĩ? – Jau visa, ir arklys pakinkytas BM28(Č). Reikia pristaisýt karvalatas i suverpt šitos vilnos Klt. Bulbom tik aparinėt šitokį [arklą] pristaisýdavo Mlt. 17. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai, sodinimui: Teip pritaisę apyniams žemę, tiesiai eiliomis skersai ir išilgai išbiržiokite visą tą daržą Rp. | refl. tr.: Penkis aktarus žemės pavyko prisitaisýti Trkn. 18. tr. daug prirūpinti, pritiekti: Nebuvo kas to pašaro pritaĩsąs Skd. | refl. tr.: Trobas juk klojo su tais ilginiais [šiaudais], i reikėjo prisitaisýti ilginių Ms. Stomenis, rankšluosčius turėdavo prisitaisýt [jaunoji] Antr. Prisitaĩsė įpilų, patalų kaip ponios Krš. Turiam trąšų prisitaĩsę, visko Trk. Prisitaĩsė pašaro [žiemai] Rk. ║ kokį kiekį parūpinti, patiekti: Pritaisysiu visą vežimą puikiausios išdžiovintos kaip ragas medžiagos Žem. Mama pritaisýdavo mum [v]andenio karšto palivoną, tai įkiši rankas ir vėl trauki – sušilę jau būva Kp. ║ refl. tr. įsigyti: Gyvulių tai pristaisė – jinai griebias labai Kp. 19. tr. visą sukloti, sukrauti (kraitį): Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisýtas (d.) Brūnava. 20. tr. KŽ užtaisyti (ginklą): Dideliu šūviu pritaisiau šaudyklę rš. 21. tr. prisukti. ^ Juokias kaip pritaisýtas Lel. Kogi vaikštai kai pritaisyta Ds. 22. tr., intr. pritaikyti, priderinti: Muziką prie to žaidimo pritaĩso tokią Šmk. Aš pri Jono nepritaisáu šokti Šts. Nedainiuok, bo tu nepritaisysi pri balso žmonių (sako šuo vilkui) S.Dauk. Panos Marijos šlovinimas … ant visų tonų prietaisytas Mž484. | refl. Ser. ║ intr. pritarti: Grajykiat, aš pritaisysu jums, pripūsu Šts. 23. tr. įtaisyti, įkišti (į darbą): Ją prie darželio pritaĩsė Jrb. Šiltgyvių (nieko nesuprantančių) vaikelių man norį pritaisýt Vlkv. Prytaĩsė muni į gerą darbą Grd. | refl. Trk: Prisitaisė velnias pas gaspadorių už berną (ps.) Auk. ║ paskirti: Da teliokų nepritaĩsė tau [prižiūrėti, šerti]? Slm. Kai pritaĩsė mane prie naujo daktaro, tai ir sveikata susitaisė Rd. 24. tr. parūpinti, surasti: Atvažiuok į Telšius, pritaisýsu darbo Krš. Kaži kokią [gydančią] bobą pritaĩsė (pakvietė) Krkl. Moteriškė, kurią tu man pritaisei, davė man iš to medžio, bei eš valgiau BB1Moz3,12. 25. tr. Up pripiršti: Pritaĩsė anai tą kavalierių, tokį seną vaikį Krš. 26. refl. Sln, NdŽ, Vkš, Varn, Šv, Up, Dj prisigretinti, prisiplakti: Vaikai žaisdavo, pri vaikų i didesniai prisitaisýdavo Krž. Prisitaĩsė kavalierius lydėti muni i tą kūmaitę Krš. Ir aš prisitaisiáu eiti kartu su kitais kalnus Šts. Tik išejo vieni, prisitaĩsė (prisistatė) kiti Trgn. ║ prisitaikyti, prilįsti: Prisitaĩsė prie saldainių ir jau baigia valgyt Jnš. ║ prikibti: Su senosėms dainėms prisitaĩsė dainiuoti (prašo senųjų dainų padainuoti) Šv. Ėmė karalaitė tujau prisitaĩsė – kaip tu čia turi tokį budinką! Žr. ║ Všv, Lnk, Skd, Šts, Žeml, Dj, Slč, Jnš prisimeilinti, prisigerinti: Liežuviai [vaikių] kaip velnių, kol prisitaĩso [prie merginų] Krš. Taip graži ta duktė, kad ans taisos i niekaip negalia prisitaisýti Lk. Gudri merga: prisitaĩsė prie to senio ir, žiūrėk, gyvena Grz. Kaip moka velnuitis prisìtaisyti, ka ėsti duotų! Krš. Moka prisitaisýti prie visų Jnš. 27. refl. įsimesti, prikibti (apie ligą): Biednai motriškai an galo i vėžys prisitaĩsė Krkl. Jai į pirštą čerplaukis prisitaĩsė, i mirė Jnš. 28. tr. NdŽ iškelti (pokylį): Pritaĩso baliušką, atvažiuoja giminės ir baliavoja Sl. Pritaisė bankietą brš. 29. tr., intr. Ds šnek. daug privalgyti, prikirsti: Privalgė, pritaĩsė ir nė ačiū Dkš. Kad pritaisiaũ bulbių – pilvas kaip barabanas Ėr. | refl. tr., intr. Alk, Jnk, Alvt: Aš antsyk kad prisitaisaũ, tai visai dienai Gs. Tai švariai prisitaisiaũ – net šonai braška Lkč. Valgykita judu, jis prisitaĩsęs pietų, tai neima Snt. Prisitaĩsė duonos su sviestu Jnš. Prisitaisiáu kaip ant tėvo veselės Kv. 30. tr. PnmR, Ob, Ėr prigauti, suvedžioti (merginą): Jis jau nebe vieną mergiotę pritaĩsė Slm. 31. tr. Jnš, Ėr šnek. primušti, prilupti: Su diržu jį pritaĩsė DŽ1. Tokį varlę pritaiseĩ pasigavęs, tai ir akių neparodytų! Ds. 32. tr., intr. Šk, Jnš euf. pridergti: Nebeduokit uogų tam vaiku – kelnias pritaisìs Slm. Tu pritaisei lovą TDrVII85(Plik). ^ Murkso lyg katinas, į pelenus pritaĩsęs Dkš. Pritaĩsė kap katė į miltus Kt. ◊ añtausius pritaisýti NdŽ apmušti. gálvą pritaisýti daug prikalbėti, pripasakoti: Pasiųsčio pas aną, nu ta (tai) pritaisỹtų jums gálvas! Vgr. \ taisyti; anttaisyti; aptaisyti; atitaisyti; dataisyti; įtaisyti; paįtaisyti; ištaisyti; nutaisyti; pataisyti; pertaisyti; pietaisyti; prataisyti; pritaisyti; razsitaisyti; sutaisyti; užtaisyti

pritaisyti sinonimai