skersas reikšmė

Kas yra skersas? 1 sker̃sas sm. (4) NdŽ; Ser skersinis audeklo raštas.
2 sker̃sas, -à adj. (4) K, LsB597; R, Sut, LL166 1. DŽ einantis kieno pločiu; pršn. išilgas: Čia audeklo drūžės išilgos, o ten skersos J. Yra dvi rūšys bangų: išilginės ir skersos rš. Pratiesinė skersa SD144. ^ Skersą vargą pereisi, bet išilgą – niekuomet LTsV192(Vl). sker̃sa n.: ^ Skalsu! – Kam sker̃sa, o tu eik tiesiai! (juok.) Krs. skersaĩ adv., sker̃sai; BB2Moz26,28, SD276, Q542, R, Sut, M, LL166: Guli skersaĩ lovos DŽ. Kirto skersai J.Jabl. Sankalas sukaltas į pozą ir vinimi parkaltas skersaĩ J. Vieną eilią klokim išilgai, o kitą skersaĩ Sb. Kelias įsilinguoja skersaĩ par mišką LKT242(Lnkv). Skersaĩ atsigulė Nmč. Jungan indėta medžias skersaĩ, dviem veršiais i arė, tęsė LKT353(Str). Vaikel, tu manęs nesupratai: tą lentą ne skersaĩ, o išilgai reikėjo parpjaut Škn. Ne skersai, ne išilguo, o įkypinai eina drūžės Als. Sker̃sai per palias keturi kilometrai, o išilgai – koki šeši LKT206(Ig). Tėvai skersaĩ per upę gyvena Rsn. Prūso subinė skersaĩ [skelta] Mrj. Karvė šiandie ka priėdus – skersaĩ plati Škn. Priėdęs katinas skersaĩ platesnis ir dar rėkia Pc. Plačių pečių vadinas pečiūkas, skersaĩ platus Varn. Kartą žmogus svetur nuklydęs nuo tako ir skersai per laukus beeidamas turėjęs pro tvorą lįst Jrk127. Prasivėrusioj žemėj buvo matyti ketvirtainis akmuo apie pusantros pėdos skersai J.Balč. Tai kaip jis jam davė per abi blauzdi skersai, ir nutrūko kojos BsPIV259. Teip tada už melavimą skersai tims savo žmonims kelnes išdulkino DS169-170(Rs). Pypynė, kurią skersai nasrup pridėtą pučia SD53. ^ Girtas eitų keliu tiesiai, bet kojos neša skersai KrvP(Skdv). Gardumėlis – net liežiuvis skersai atsistojo Stk. Kad tau gerklėj skersai atsistotų, tu besarmate! A.Vencl. Kad jums liežuvis skersai atsistotų, – neiškentęs drėbė Kreivėnas V.Bub. skersỹn adv. Užv, skersy G108: Daug valgo, tai ji skersỹ[n] platesnė Snt. Tai priėdę karvės – skersỹn platesnės Šn. Jų arkliai skersỹn platesni: kaip eina, tai liūliuojasi Up. ║ pasisukęs ar pasuktas šonu: Audeklas eina sker̃sas, intempė tą kraštą Klt. Tokios ilgos mašinos buvo – sker̃są pėdą leido į vidų Mžk. Jis eit sker̃sas K. Galvą atsuko, sker̃sas sau i nuejo: vilkai drąsi buvo Sd. Jis (veršis) in mane sker̃sas Vlk. Jautis eina skersas, galvą ištiesęs arba panarinęs ant grūmimos su kitu gyvuoliu J. Durys siauros, vos ne vos sker̃sas išlindau Ob. Ans pro muni praejo sker̃sas – kaip bijodamas Slnt. Eina skersas lyg šuo iš jomarko LTR(Šk), PPr332, LTsV144(Mrj). ^ Kas eina skersas per bažnyčią? (vaiką neša krikštyti) LTR(An). 2. žr. 2 skersinis 3: Pirma pielos skersõs nebuvo – triobas statė tiktai kirviu Trak. | Paskuo atsirado i tos kretarnės, sker̃sosios mašinos Ms. 3. darytas, paimtas iš skersio, iš pločio: Andaroką kokį skersą pasiūdavo, ir vaikščiodavom Skdt. Skerso milo sermėgėlė pačioj mieroj NS700. 4. Klvr, Klt prk. labai prisivalgęs ar prisiėdęs, apsunkęs, papampęs iš sotumo: Eina nuo stalo net sker̃sas Vžns. Kad primylėjo svečiuos, tai net skersi nuejom nuo stalo Užp. Privalgė – net sker̃sas Ob. Nuo stalo skersà pastraukė i atsigulė Dglš. Paršeliai teip pririjo, kad net skersì Vj. 5. svirduliuojantis, šlitiniuojantis (apie įgėrusį): Privaišino, prigirdė, išėjo skersì Mrj. Tėvo vėl nėr, vėl sker̃sas pareis Skr. | Kojom skersõm (painiodamasis, griuvinėdamas) nue[jo] Dglš. 6. kreivas, šnairas: Žmogus skerso veizėjimo Ggr. Toji pakreipė į Prišmantą skersą, iš padilbų mestą žvilgsnį rš. skersaĩ adv.: Tavo akys kaip vėžio – skersaĩ žiūri Snt. ║ prk. nepalankus, nepatenkintas: Skersas žiūr R. Viliaus panarintos akys, skersas žvilgsnis jai vaidenosi dieną ir naktį I.Simon. Visi skersì pavyduokliai į mane veizėjo JD1517. Atsisėdau dailiai, apsiverkiau graudžiai, o šis jaunas bernelis skersas paveizėjo D23. Su svetimais kalbu, visi skersi žiūri LTR(Sln). Žiūr skersas kai velnias į varlę Sln. Dirba skersas (nenoromis), atžagariom rankom J.Avyž. skersaĩ adv.: Žvairiai, skersai žiūriu R304. Jis in mane skersaĩ ir aš tep Vlk. Aš pastebėjau, kad jis žiūrėjo į mane skersai, bet aš dėjausi to nematantis J.Balč. Į Martynienę, kol vyras tebegyveno, skersai žiūrėjo, kam ji nieko nedirba Žem. Sumišimo metams praejus, vyresnybė pradėjo į Čerskį skersai veizėti M.Valanč. 7. DŽ prk. atžarus, priešgyniaujantis: Atskėlė sker̃sas ir duoda ginčytis Ut. Aš jį gražiai, o jis vis sker̃sas Alk. Niekad aš iš jo sker̃są žodį neišgirdau Gs. Jau išmiegotas budrus miegelis ir iškalbėti skersi žodeliai KlvD189. skersaĩ adv.: Jis ką kad pasakys skersaĩ! Mrj. Su Merika (Amerika) vis skersaĩ i skersaĩ (nesutaria) Žal. Jis nė vienam žodį skersaĩ nepasakė Plv. Ko dabar pragydai? Aš tau niekur skersai, ko tu man skersai ir skersai? J.Balt. 8. prk. išdidus, išpuikęs, pasipūtęs: Draugai prašo, o jis vaikščioja sker̃sas Mrj. Kap tik į ponus išėjo, tai skersas eina Rod. Skersas vaikščioju (vaikščioja N) B. 9. prk. negrynas, žargoniškas (apie kalbą). skersaĩ adv.: Dukteres skersaĩ niūkia Brsl. ◊ nė̃ skersà akim̃ nežiūrė́ti (neveizė́ti) visiškai nekreipti dėmesio, nesidomėti: Jis į mane nė̃ skersà akià nežiū̃ria Kair. Kol jauna buvau, aš į vaikius nė skersa akia neveizėjau Užv. nė̃ sker̃sas nežiū̃ri (nepasižiū̃ri, nevéizi) visiškai nekreipia dėmesio, nesidomi: Kanaunykai, į aną nė skersi neveizėdamys, senu savo papročiu baros tarp savęs M.Valanč. Kad šiandien jis ateitų ir norėtų mane vesti – nė skersa nepasižiūrėčiau Žem. Aš ant tavęs, bernužėli, skersa neveizėsiu NS1095(Erž). skersà akimì slapčia, vogčiomis (žvilgtelėti, dirstelėti, pažiūrėti): Karalius skersa akimi žvilgteri į Lankutėnę I.Simon. Dainius skersa akim dirsteli į vyrus prie Našliūniuko kombaino V.Bub. Šeimininkas pažiūrėjo į mane skersa akim rš. skersà bùrna sunkiai, be noro (valgyti): Skersà bùrna valgau [, kai skauda dantis] Dglš. skersà gálva visu smarkumu, įtūžus (pulti): Šernas puolėsi in tą razbainyką skersà gálva LB163. skersà gérkle prastai (giedoti): Anas skersà gérkle gieda, tokis jo ir giedojimas Rš. skersaĩ [ir] išilgaĩ, sker̃sai ir išil̃gai Nm 1. visomis kryptimis, visur (pereiti, išmaišyti, išvaikščioti): Sker̃sai išilgai svietą pereik ir tokios nerasi LKKI86(Rdm). Jis, sako, skersai ir išilgai išvaikščiojęs visą pasaulį V.Krėv. Skersaĩ išilgaĩ visą svietą išmaišė Ps. Eik skersaĩ išilgaĩ – miltų kalno nerasi Pšl. 2. visiškai, iki galo (atsidaryti): Durys atsidarė skersaĩ išilgaĩ PnmA. skersaĩ krỹžiškai vienur kitur: Skersai kryžiškai parbrėžk bulvę brikš brikš – ir nukaišta Šts. skersaĩ margaĩ visaip: Skersaĩ margaĩ yra po tą pasaulį platį Pj. sker̃so mìlo skiáutė sakoma apie nerimtą, nedidelio proto mergaitę: A, ji tokia sker̃so mìlo skiáutė – nėr ko klausyt, ką ji kalba Sml.